Paminklinis akmuo, primenantis Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ties Alksnyne vykusius Sovietų Sąjungos kariuomenės ir Vermachto susirėmimus, pašalintas trečiadienį. Demontuotos ir plokštės su informaciniais užrašais, žuvusių sovietinių karių pavardėmis.
Prie plento įkūrė šventovę
Kiek anksčiau Neringos savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis pranešė, jog 30 tonų sveriančio riedulio su raudonarmiečio bareljefu likimas nuspręstas: „Šis paminklas bus demontuotas nors ekspertai siūlė kitokius vietovės tvarkymo būdus, kurie Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste sunkiai įgyvendinami“.
Memorialas Sovietų armijos kareiviams, kurie žuvo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje keldamiesi per užšalusias marias, Alksnynėje iškilo gūdžiu sovietmečiu. Jis primena čia žuvusius raudonarmiečius, kurie 1945 metų sausį puolė jau pasitraukusius iš Klaipėdos, anapus Kuršių marių apkasuose įsitvirtinusius vokiečius.
Socializmo epochoje betono plokštėmis išklota aikštelė buvo paversta šventykla. Minint Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare, Klaipėdos išvadavimo nuo fašistų metines, Alksnynės memoriale rinkdavosi kompartijos aktyvistai, karo veteranai, rikiuodavosi pionieriai ir komjaunuoliai.
Svečiai Georgijaus juostelėmis perrištais gėlių vainikais nuklodavo atminimo plokštes žuvusiems raudonarmiečiams. Jiems nusilenkė ir sovietmečiu Lietuvoje viešėjęs Vokietijos Demokratinės Respublikos komunistų partijos lyderis Erichas Honekeris.
Mėmelio šturmas – blefas
Karo pabaigoje Sovietų armija Klaipėdos prieigose sutelkė didžules pajėgas – tris mėnesius miestas buvo apsiaustas, be perstojo apšaudomas ir bombarduojamas. Tačiau uostamiestą gynusi Vokietijos kariuomenė pergudravo priešą – laivais išplukdė įgulą, techniką, didesnė grupuotės dalis per Kuršių nerijos pusiasalį nužygiavo į Rytprūsius.
Septyniems Alksnynėje žuvusiems raudonarmiečiams suteikti Sovietų Sąjungos didvyrių vardai, jie buvo palaidoti Kairių kapinėse anapus Kuršių marių. Paskui šešių žmonių palaikai pergabenti į Klaipėdos karių kapines, vienas perkeltas į Gargždus.
Prie plento stūksantis akmuo paminklinis niekam neužkliūdavo, kol Rusija neužpuolė Ukrainos. Gilesni karų analitikai atskleidė įdomias Klaipėdos puolimo aplinkybes – pasirodo, raudonarmiečiai įžengė į vokiečių užminuotą tuščią miestą.
„Paėmę Klaipėdą be kovos rusai gavo įsakymą pulti Alksnynę. Bėgo per užšalusias marias ir tapo lengvu kulkosvaidininkų taikiniu - beprasmiškai žuvo kruvinoje mėsmalėje. Sovietmečio mitas apie didvyriškas kovas Alksnynėje tėra dar viena Kremliaus ideologų falsifikacija“, – teigia dokumentinės knygos „Mėmelio šturmo blefas“ autorius žurnalistas Mindaugas Milinis.
Paminklą ištepliojo dažais
Putinistinei Rusijai užpuolus Ukrainą, Neringos savivaldybė net pusmetį svarstė, ką daryti su menamą vadinamosios „Mėmelio operacijos“ istoriją atspindinčiu memorialu Alksnynėje. Procesai užtruko dėl kelis mėnesius vykusių diskusijų, istorikų, muziejininkų, menotyrininkų, darbo grupės veiklos.
Valdžios neryžtingumas kai kuriuos karštakošius paskatino griebtis iniciatyvos – skuptoriaus Juliaus Vertulio sukurtas paminklinis akmuo Kremliaus pakalikų šlovintiems kariams buvo aptaškytas raudonais dažais. Nuo tokių išpuolių sovietinio memorialo Alksnynėje neapsaugojo ir juoda plėvelė.
Neringos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo, meninių objektų statymo ir šalinimo, gatvių pavadinimų teikimo komisija pritarė ekspertų rekomentacijoms palikti akmenį su iškaltu bareljefu, kaip paminklą Antojo pasaulinio karo aukoms, o granito plokštes su užrašais pakeisti nuorodomis, informaciniais stendais.
Vienas užrašas skelbė, jog karių memorialas Alksnynėje 2005 metais atnaujintas Rusijos ambasados Lietuvoje iniciatyva ir jos generuotomis lėšomis.
Planuota surengti neringiškių apklausą dėl ekspertų siūlomų alternatyvų (nuo visiško ar dalinio memorialo demontavimo iki palikimo), kad savivaldybės tarybai po to būtų lengviau apsispręsti dėl militaristinio paveldo Kuršių nerijoje likimo.
Vežti į Grūtą ar sunaikinti?
„Galiausiai nuspręsta nedelsti – kuo ilgiau būtume trypčioję vietoje, tuo daugiau netikėtų incidentų galėjo įsiplieksti. Organizuotas memorialo demontavimo darbų rangos konkursas. Neringos savivaldvaldybei paminklinio akmens, granito plokščių pašalinimas kainuos iki 10 tūkst. eurų”, – kalbėjo N.Lendraitis.
Išgabenus iš Alksnynės sovietinius reliktus dar neaišku, ką daryti su paminkliniu akmeniu ir tuščia teritorija. Vieni siūlo čia įrengti automobilių aikštelę, kitiems labiau patiktų Kuršių nerijos apželdinimo istoriją primenanti natūrali pieva.
Skulptoriaus J.Vertulio sūnus neprieštaravo dėl paminklinio akmens pašalinimo iš Kuršių nerijos. Bet jis nenori, kad jis atsidurtų Grūto parke šalia kitų sovietinio meno kūrinių: „Verčiau tą riedulį sugrąžinti atgal į marias, iš kurių jis kažkada ir buvo ištrauktas gilinant Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją“.
Demontuoti memorialo elementai iš Alksnynės perkelti į Klaipėdą. Kol kas jie laikinai saugomi vienos įmonės aikštelėje. Kai kurie karštakošiai siūlo paminklinį akmenį su rūstaus veido kario bareljefu sunaikinti.
