„Baigėsi didelis projektas, kuris užtruko trejus metus, atlikta gausiai įvairiausių darbų, kurie buvo skirti tarnauti žmonėms“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Šv. Teresės bažnyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Latoža.
Anot jo, Vilniaus gynybiniame bokšte esanti Gailestingumo Motinos koplyčia tapo labiau prieinama piligrimams, kitiems lankytojams ir įdomesnė turistams.
„Piligrimai, maldininkai žino šią vietą, kas nežino, sužinokite, esate kviečiami, laukiami artintis prie Dievo, artintis prie šventųjų, prie Marijos“, – kalbėjo Vilniaus vyskupas Arūnas Poniškaitis.
Skydas paveikslą uždaro lyg seife
Pasak klebono K. Latožos, didžiausias atradimas laukė sumanius sustiprinti Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo apsaugą.
„Projekto metu įvairiai galvojome, kaip įrengti apsauginį stiklą. Matėme, kad kažkas viršuje (virš paveikslo – BNS) yra. Galvojome paprasčiausiai bus kokia nors metalinė plokštė, surūdijusi, kurią nuleisime ir ant to mechanizmo uždėsime stiklą“, – ketvirtadienį pasakojo klebonas.
Anot jo, dėl saugumo pirmiausia nuimtas paveikslas, kad jis nebūtų pažeistas.
„Nuleidę patys nustebome, kad tai yra nuostabiai gražiai dekoruotas skydas, jį vėliau restauravome“, – teigė K. Latoža.
„Iki tol nebuvo gyvų žmonių, kurie būtų matę, kaip šis skydas atrodo“, – tvirtino dvasininkas.
Pasak jo, skydas padarytas taip, kad per gaisrą, karo metu ar kilus kitam pavojui paveikslui nebūtų pakenkta.
„Kai nuleidžiamas šis skydas, paveikslas atsiduria tarsi seife“, – pasakojo K. Latoža.
Sveria apie 200 kilogramų
Anot jo, nuleidus skydą pagaliau pavyko pritaikyti ir turėtą seną raktą, kurio paskirtis iki tol nebuvo žinoma.
„Pamatėme, kad kai nuleidžiamas skydas, jis šituo raktu užrakinimas. Nors ir taip niekas nepakeltų ranka to skydo“, – teigė klebonas.
Jo duomenimis, Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo motinos paveikslą su aukso karūnomis saugantis skydas sveria apie 200 kilogramų.
Šis skydas pagamintas 1927 metais, nes tuomet koplyčios paveikslas karūnuotas dviem gryno aukso karūnomis, puoštomis brangakmeniais.
„Išlikęs originalus veikiantis mechanizmas, kuriuo nuleidžiame ir pakeliame skydą“, – pasakojo K. Latoža.
Jis apgailestavo, kad 1927 metais pagamintos brangios auksinės karūnos yra dingusios, tačiau 2018 metais laukiant popiežiaus Pranciškaus Lietuvoje iš žmonių suaukotų votų (padėkos dovanų) pagaminta mažesnė gryno aukso karūna.
„Ją popiežius Pranciškus pašventino. Mes naudojome votus, žmonių suaukojimus. Didžiąją dalį šios karūnos sudaro sutuoktuvių žiedai. Žmonės dažnai į aukų dėžutę meta sutuoktuvių žeidus. Aišku, naudoti ir kiti votai. Karūna sveria apie kilogramą“, – pasakojo dvasininkas.
Lobyne – ir popiežių, ir prezidentų dovanos
Atnaujinant Aušros Vartų koplyčią buvusiame gynybinės sienos bokšte įrengtas lobynas, kuriame eksponuojami suaukoti votai, kitos dovanos.
Tarp jų yra ir abiejų Lietuvoje apsilankiusių popiežių – Jono Pauliaus II bei Pranciškaus – pijusės (kepuraitės), buvusių Lenkijos prezidentų dovanotos taurės, Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo karūnos.
„Didžioji dalis yra moteriškos puošmenos, nes Marija yra karalienė, ji pati išrinkčiausia, pati gražiausia, pati nuostabiausia. Taigi Bažnytinio paveldo muziejininkė suskaičiavo, kad Aušros Vartų lobyne yra 365 prabangūs vėriniai“, – sakė Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Ji su kolegėmis inventorizavo ir eksponavo Aušros Vartų lobyną. Jame – apie 3,8 tūkst. eksponatų.
Žmonių suaukotos brangenybės, apdovanojimai eksponuojami vitrinose ir stalčiuose. Iki tol jie laikyti parapijos seifuose, Teresės bažnyčioje. Dabar atnešami votai kabinami koplyčios prieangyje.
Pasak S. Maslauskaitės-Mažylienės, seniausias votas paaukotas 1802 metais. Jį dar 1927 metais atnaujinant koplyčią darbams vadovavęs Ferdinandas Ruščicas panaudojo sukomponuodamas iš votų koplyčios sienos dekoraciją.
Norint apžiūrėti lobyną, lankytojams reikės iš anksto registruotis Piligrimų centre. Jis priklauso parapijai.
Rastas seniausias tinkas
Šalia Aušros Vartų esančioje Šv. Teresės bažnyčioje restauruotos freskos, vitražai, pakeisti radiatoriai, suolai, langai.
„Vitražai, langai jau net kėlė pavojų, kai kurios sekcijos net iškrisdavo, buvo jau nebe saugu“, – teigė bažnyčios klebonas.
Anot jo, tvarkant bažnyčios sienas nuimta daug sluoksnių, kol pasiektos autentiškos dalys.
„Nuimti įvairūs tinko sluoksniai ir atrasta ta pirminė danga, kai bažnyčia buvo statyta, vadinamasis dirbtinis itališkasis marmuras, kurį pavyko atkurti. Autentiškų jo fragmentų išlikę labai nedaug“, – tvirtino K. Latoža.
Pasak jo, restauruojant vieną prie bažnyčios durų esančią freską atkurtos dviejų vienuolių galvos, jų pastaruoju metu jau nebuvo matyti.
„Parapija galvoja ir didesnius šitos bažnyčios restauravimo darbus, tačiau, kaip matome, joje nėra lygių sienų, čia vien freskos, taigi reikia milžiniškų lėšų, kurių, be abejo, parapija pati neturi. Tačiau kai kuriuos dalykus darome“, – sakė klebonas.
Autentiškiausia koplyčia
Anot jo, jau restauruota viena iš bažnyčios koplyčių, kuri anksčiau klaidingai vadinta Marijos Sopulingosios koplyčia.
„Restauratorių teigimu, tai išlikusi, ko gero, autentiškiausia bažnyčios vieta. Ji išliko nuo pastatymo, dar prieš gaisrą, kuris buvo 1706 metais“, – pasakojo dvasininkas.
Anot jo, tyrinėjant koplyčią, atlikus istorinę analizę išsiaiškinta, jog pagal pirminį sumanymą tai buvo kūdikėlio Jėzaus su kančios ženklais koplyčia.
„XV amžiuje buvo populiaru vaizduoti Jėzų paauglį su įvairiais kančios simboliais (...) Šita koplyčia šiuo metu dar neturi savo pagrindinio meninio objekto. Senovėje čia buvo kūdikėlio Jėzaus statula, kuri judindavo rankas. Tai buvo stebuklas, kurio pažiūrėti žmonės atkeliaudavo iš įvairių kraštų. Vėliau, matyt, mechanizmas sugedo ir vienuolės karmelitės iš Krokuvos išsivežė šitą skulptūrą ir padovanojo kitą. Vėliau atsirado Marijos statulos“, – teigė K. Latoža.
Atnaujinant Aušros Vartus, po Šv. Teresės bažnyčia esančiame rūsyje, įrengtas šventovės piligrimų centras.
„Anksčiau čia atvykę maldininkai neturėdavo, kur apsistoti, pailsėti, išgerti arbatos, pasistiprinti. Kad galėtume juos priimti, kad būtume svetingi, įrengtas Piligrimų centras“, – sakė klebonas K. Latoža.
Tvarkybos darbai kainavo apie 3 mln. eurų. Didžiąją sumos dalį skyrė Europos Sąjungos fondai, apie 150 tūkst. eurų – parapija.
