Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune gyveno beveik 40 tūkst. žydų – ketvirtadalis gyventojų, tad mezuza buvo įprastas simbolis ant tūkstančių Kauno pastatų durų. Tačiau po Holokausto šis matomas žydų gyvenimo ženklas kartu su nužudytais žmonėmis išnyko be pėdsakų.
Istorijų festivalio meninis projektas „Slenkstis“ į Kauno gatves vėl sugrąžino mezuzų kalbą.
Sukūrė savitą ženklą
Mezuza – tai nedidelė dėžutė, kurios viduje yra pergamento ritinėlis, ant kurio hebrajų kalba užrašyta malda. Tokios dėžutės, pagal seną žydišką paprotį, yra tvirtinamos prie namų ar darbovietės durų staktos.
Žydams mezuza – tai priklausymo bendruomenei ženklas ir vizualus priminimas, kad gyvenime reikia puoselėti amžinąsias vertybes.
„Kuriant šį projektą man labai svarbu buvo užmegzti pokalbį tarp dabartinių miesto gyventojų ir kadaise čia gyvenusių ar dirbusių žydų. Pastatų, ant kurių durų atsiranda mano sukurti simboliai, pasirinkimą lėmė ne tiek istorinė vertė, kiek noras išryškinti tam tikrus svarbius aspektus, kurių negalima pamiršti“, – sakė instaliacijų maršrutą „Slenkstis“ sukūrusi menininkė iš Jungtinės Karalystės Jyll Bradley.
Galvodama apie istorinę atmintį menininkė sukūrė ne visai tikras mezuzas, bet nedidelius skulptūrinius objektus, atkartojančius mezuzos formą, tačiau vietoj maldos ritinio juose yra veidrodis.
„Mano mintis – kad pažvelgę į vidų pabandytume reflektuoti šią Kaunui skaudžią istoriją, kurtume savo savitą santykį su praeitimi, įsiklausytume“, – sakė menininkė.
Priimti sutiko ne visi
Kurdama šį projektą menininkė pasirinko pastatus, kurie susiję su žydiška Kauno istorijos dalimi. Dabartiniai jų gyventojai buvo pakviesti priimti skulptūrą ir taip drauge įprasminti pastato, kuriame gyvena ar dirba, istoriją.
Taigi kiekviena skulptūra žymi ne tik pastatą, bet ir kviečia į pokalbį apie kadaise jame gyvenusius ar dirbusius žydus. J.Bradley sakė jaučianti didelį dėkingumą žmonėms, kurie sutiko priimti jos projektą ant savo namų durų.
Pirmosios ekskursijos, kurios metu buvo pristatyta dalis kelio maršruto, projekto kuratorė Karina Židokaitė kvietė ir prie pastatų, ant kurių durų simbolinės mezuzos neatsirado, nors pastatai į maršrutą buvo įtraukti.
Nors ir norėta, simbolinės „Slenksčio“ skulptūrėlės nesutiko ant savo durų išvysti Kauno regioninio valstybės archyvo pastato Maironio gatvės kieme administracija.
Šioje vietoje prieš karą veikė sinagoga, kurioje, išlaisvinus getą, įvyko pirmosios religinės tuoktuvių apeigos.
Sovietmečiu sinagoga veikė neilgai – 1948 metais ji buvo nacionalizuota, patalpose įrengtos archyvo saugyklos, vėliau pastatas nugriautas, o jo vietoje pastatytas naujas.
Istorija atsivers naujai
Mezuzų kelyje net 21 Kauno pastatas. Istorinis maršrutas, apipintas pasakojimais iš praeities, prasideda nuo Miko ir Kipro Petrauskų namų šalia Ąžuolyno.
Garsusis operos solistas K.Petrauskas ir jo žmona Elena paskelbti Pasaulio tautų teisuoliais, nes atvėrė savo širdies ir namų duris gete gimusiai Siuzei Pomerancaitei.
Toliau keliaujama į Chiune Sugiharos namus Vaižganto gatvėje, sukama pro didelės tekstilės įmonės „Liteks“ bendraturčių Mošės Posvianskio ir Hiršo Kliso namą Vytauto prospekte, einama Miško gatve link Isako Levitano namo, kuriame įkurta jo vardu pavadinta Akušerinė klinika davė pradžią Kauno Krikščioniškiesiems gimdymo namams.
Tarp į maršrutą įtrauktų durų – Pasaulio tautų teisuolio akušerio-ginekologo Prano Mažylio ligoninės pastato, išlikusio Centrinio žydų banko galinio išėjimo, buvusios žydų bendruomenės valgyklos.
Miestiečiams pastatai puikiai pažįstami, tačiau ne visiems žinomos jų žydiškos praeities istorijos. Tad maršrute daugybė Kauno pastatų, kurių istorija lankytojams atsivers nauju kampu.
