1700 kv. m plotas detaliai ištirtas prieš pradedant bendro gyvenimo apartamentų (angl. co-living) ir gyvenamojo būsto projekto statybas.
Pasak tyrimą atlikusių archeologų, monetos yra seniausi radiniai, aptikti tyrimų metu – jos datuotos XV a. pab. (Kazimiero Jogailaičio pusgrašis, Jono Albrechto pusgrašio klastotė). Tačiau tokių monetų surasta vos keletas. Manoma, kad tuo metu žmonės šioje teritorijoje negyveno ir intensyvi ūkinė veikla nevyko. Tą patvirtina ir istorikės Rasos Dičiuvienės istorinė apybraiža.
1503 m. kunigaikščiui Aleksandrui įsakius aplink miestą įrengti gynybinę sieną ši teritorija atsidūrė užmiestyje, t. y. šioje vietoje ėmė kurtis priemiestis, vadinamas Rūdninkų arba Šv. Stepono vardu. Gynybinės sienos vartai – Rūdninkų, teritorijos artimiausioje aplinkoje pastatyti 1522–1550 m. Manoma, kad tuo pačiu laikotarpiu, XVI a. I p., formavosi ir gatvė pro vartus, vedusi link kunigaikščio dvaro.
Šv. Stepono gatvė nuo XVII a.
Rūdninkų vartų vaidmuo buvo labai svarbus – garbingiausi Vilniaus svečiai: karaliai, vaivados, vyskupai, į miestą įvažiuodavo pro šiuos vartus. Pasak tyrimą atlikusių archeologų, būtent XVI a., Aleksandro, Žygimanto Augusto, Žygimanto Vazos ir Jono Kazimiero valdymo laikotarpiu, nukaldintų monetų ir kitų buitinės keramikos radinių Šv. Stepono gatvėje tiriamoje teritorijoje aptikta daugiausiai.
Dar aktyvesnis gyvenimas minėtoje teritorijoje prasidėjo XVII a., kai 1600 m. ant vienos iš kalvų, netoli gatvės trasos, buvo pradėta statyti mūrinė Šv. Stepono bažnyčia, medinė Šv. Lozoriaus prieglauda ir greta atidarytos naujos kapinės. Įsikūrus dvasiniam centrui, gatvės dalis nuo Rūdninkų vartų iki bažnyčios buvo pradėta dar intensyviau naudoti ir pavadinta Šv. Stepono vardu.
Archeologų vertinimu, didžioji dalis tyrimo metu aptiktų archeologinių radinių datuojami XVII-XVIII a. Pasak Justinos Dobeikienės, „Kultūrinių vertybių paieška“ direktoriaus pavaduotojos, archeologiniai tyrimai yra vienintelis būdas pažinti praeityje gyvenusių žmonių buitį.
„Pirmieji rašytiniai šaltiniai yra gana vėlyvi, o jau net ir atsiradus jiems, paprastas kasdienis gyvenimas ir buitis juose neaprašomi. Iš archeologinių tyrimų metu analizuojamų kultūrinių sluoksnių ir juose aptinkamų radinių galima pažinti tai, kaip žmonės gyveno, maitinosi, puošėsi, kaip įrenginėjo savo namus. Pavyzdžiui, surastos buityje naudotų indų šukės, krosnių koklių dalys leidžia spręsti apie čia gyvenusių žmonių finansinę padėtį, o aptinkami gyvulių kaulai atskleidžia mitybos įpročius“, – sakė J. Dobeikienė.
Istorijos dalelę pritaikys naujame projekte
Tyrimų metu surastos monetos perduotos į Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyrių, ypatingieji ir kiti radiniai – į Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyrių.
Šv. Stepono gatvės 33, 35A teritorijoje buvo rasta daugiau nei 2000 kv. m ploto netašytų akmenų, kuriais buvo grįsti lietaus latakai bei grindiniai aplink XX a. vidurio pastatus, kurie, tikėtina, buvo dirbtuvės. Manoma, kad jie grįsti apie 1941–1943 m.
Keli tūkstančiai akmenų šiuo metu išgabenti saugojimui, o vėliau, baigiantis projektui Šv. Stepono gatvėje, planuojama juos vėl atsivežti ir išgrįsti nuogrindas aplink visus tris pastato korpusus. Taip siekiama ne tik tvariai pernaudoti senas statybines medžiagas, sumažinti naujų medžiagų kiekį, bet ir palikti šioje vietoje istorijos dalelę, kurią kasdien galėtų matyti naujieji gyventojai.
