Būdamas nepaprastai turtingas, grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935) galėjo prabangiai gyventi Paryžiuje ir Nicoje, galėjo keliauti medžioti į Afriką ar nuosava greitaeige jachta trumpam nuplaukti į Ameriką. Tačiau iš visų kelionių jis kaskart sugrįždavo į savo dvarus prie Kauno ir Vilniaus.
Ypatingai svarbus jam buvo senelio Raudondvaris. Tai – jo giminės lizdas, į kurį ilsėtis buvo pargabenti 1866 m. Paryžiuje mirusio senelio Benedikto Emanuelio ir 1883 m. Šveicarijoje mirusios paties Benedikto Henriko žmonos Claros Elizabeth Bancroft palaikai.
Dar viena grafo B. H. Tiškevičiaus aistra buvo meninė fotografija, kuria jis susidomėjo 19 a. devintojo dešimtmečio pradžioje, kai atsirado emulsinės negatyvinės stiklo plokštelės. Be įprastinių sidabro bromido atspaudų, entuziastingas fotomenininkas naudojo ir gumiarabiką, platinotipiją, anglies atspaudus.
Grafas buvo prestižinio Paryžiaus fotoklubo narys, jo darbus spausdino to meto reprezentaciniai leidiniai ir žurnalai, jo nuotraukomis gėrėjosi meninės fotografijos salonų lankytojai. Savo fotografijas B.H.Tiškevičius eksponavo Lvove, Berlyne, Varšuvoje, Glazge, Turine, Briuselyje, o vilniečiai jo darbus galėjo pamatyti 1902 m. Ūkio ir pramonės parodoje.
B.H.Tiškevičius fiksavo prabangius rūmų interjerus, dvarų aplinką, aristokratų gyvenimą ir pramogas, keliones, fotografavo savo šeimos narius ir artimus žmones, gėrėjosi gamta, tyrinėjo Zakopanės ir Lietuvos žmonių tipus ir buitį, kūrė menines scenas gamtoje ir savo fotostudijoje. Ir nors vienos nuotraukos turėjo likti šeimos albumuose, o kitos buvo skirtos parodoms ir žurnalams, jos visos šiuolaikiniam žiūrovui įdomios kaip praeities liudininkės.
Po 1906 m. B.H.Tiškevičius parodose nustojo dalyvauti, jo susidomėjimas fotografija dėl nežinomų priežasčių nutrūko. Grafas mirė 1935 m. gegužės 13 d., eidamas 83-iuosius, palaidotas Nicoje, šeimos kape šalia savo motinos.
Parodoje „Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos studija“ eksponuojami darbai priklauso Petraičių šeimos rinkiniui ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniui – Fotografijos muziejui. Eksponatus ar jų kopijas taip pat suteikė Kauno rajono muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Trakų istorijos muziejus, Kretingos muziejus, Palangos kurorto muziejus, MO muziejus, Nicephore'o Niepce'o muziejus (Prancūzija), Prancūzijos nacionalinė biblioteka, „Rijksmuseum“ muziejus Amsterdame, Nacionalinis muziejus Varšuvoje, Lenkijos nacionalinė biblioteka, Varšuvos karališkosios pilies muziejus, Ciechanowieckių fondas ir privatūs kolekcininkai Jürgenas Stubbe, Gintautas Trimakas, Paulius ir Svajonė Stanikai.
Paroda Raudondvario pilyje veiks iki rugpjūčio 29 d.
