Įdomią pažintį su šio unikalaus krašto praeitimi lankytojams virtualiai žada, ko gero, iškiliausias visų laikų Nidos vasarotojas – vokiečių rašytojas, pasaulinės literatūros klasikas Thomas Mannas.
Nuo akmens amžiaus iki kurortų
Kuršių nerijos praeitį primena muziejuje eksponuojami Nidos akmens amžiaus gyvenvietėje archeologų aptikti unikalūs radiniai. Pristatomas per smėlynus kadaise vingiavęs senasis pašto karietų kelias – reikšmingiausia transporto arterija, prieš kelis šimtmečius jungusi Europos šalių sostines ir Rusiją.
Pašto kelią išbandė ir Prūsijos karalienės Luizės, kai su šeima spruko nuo Napoleono į tolimiausią pakraštį – Mėmelį. Prancūzams užgrobus kone visą Prūsiją, karališkoji šeima čia metus rezidavo ir valdė šalį.
Muziejuje išdėstyti Neringos žvejų burvalčių maketai, įrankiai, vėtrungės. Pristatomas tik Kuršių nerijai būdingas poledinės žūklės būdas bumbinimas – žvejai viliodavo stintas į tinklus daužydami į eketę įspraustą lentą. Jį primena autentiškais drabužiais aprengta medinė žvejo skulptūra.
Skruzdynėje įsikūręs Kuršių nerijos istorijos muziejus atnaujintas taip, kad ekspozicija aprėpia visus reikšmingiausius šio krašto praeities puslapius – nuo neolito, varganų žvejų gyvenviečių vėjų pustomuose smėlynuose atsiradimo iki jų virsmo populiariais pajūrio kurortais.
Garsusis svečias – Thomas Mannas
Svečiai muziejuje gali supažindinami su žvejų kaimų istorija, gyventojų buitimi, papročiais, tradiciniais verslais: miškininkyste, kopų želdinimu, gintaravimu. Šie užsiėmimai, išskyrus varnų gaudymą maistui smėlynuose, gyvuoja iki šiol. Salėje eksponuojamos ir varnų iškamšos.
Įdomus pusiasalio praeitis etapas siejamas su XIX-XX amžių sandūra, kai į Juodkrantę ir Nidą ėmė plaukioti keleiviniai garlaiviai. Tada Kuršių nerijoje ėmė lankytis vis daugiau atvykėlių iš Vokietijos ir kitų Europos šalių – žvejų kaimai tapo jų pamėgtomis poilsiavietėmis prie Baltijos jūros.
Įkandin vasarotojų čionai plūstelėjo civilizacijos dar nepaliestų kraštovaizdžių, tylos, ramybės ištroškę intelektualai – mokslininkai, literatai, architektai, menininkai. Žymiausias svečias, būsimasis Nobelio premijos laureatas T.Mannas, pakerėtas nuostabios gamtos, Nidoje netgi pasistatė vasarnamį.
„Niekur nėi takelio, tik smėlis ir dangus. Man kyla toks gaivalo įspūdis, kurį šiaip sužadina arba aukštikalnis, arba dykuma“, - pirmapradžiu Kuršių nerijos grožiu žavėjosi T.Mannas.
Skruzdynėje, Hermanno Blode's viešbutyje, iš Rytprūsių kilę tapytojai leisdavo vasaras iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos – jų peizažuose atsiskleidžia savitas vandenų apsupto gamtos kampelio grožis, laukinių paplūdimių didybė, rūstoka žvejų buitis.
Šalia, ant apžėlusios kopos (Uošvės kalno) vasarnamį pasistatė ir T.Mannas. Rašytojas trivialų Raušeno (dabar Svetlogorskas Kaliningrado srityje) kurortą lengva širdimi iškeitė į Nidos žvejų kaimelį.
Nidos kultūros ir meno židinys
Kuršių nerijos muziejaus ekspozicija primena Nidos dailininkų ekspresionistų sąjūdį ir kitus garsius kūrėjus. Ji atnaujinta įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą tarptautinį projektą pagal geros kaimynystės programą „Immanuelis Kantas ir Thomas Mannas: genius loci – regiono dvasia“.
Vokiečių klasikinės filosofijos pradininko I.Kanto šaknys Klaipėdoje - jo protėvių tėviškėje. Neringoje šio projekto ašimi tapo T.Mannas – kuriam Austrijos konsulas Karaliaučiuje, leidyklos „Grafe und Unzer“ ir Johanno Wolfgango Goethe's draugijos vadovas Ludwigas Goldsteinas kadaise pasiūlė iškylą į Nidą.
„Jis pamėgo šį kraštą ūmai, nuo pat pirmosios savo viešnagės, vos tik nužengė nuo garlaivio į Nidos prieplauką 1929 metas“, – pasakojo savivaldybės įstaigos „Neringos muziejai“ vadovė Lina Motuzienė.
Pernai, švenčiant Neringos gimtadienį, vietiniai gyventoja muziejų papildė namuose saugotomis senomis fotografijomis, įvairiais rakandais, puodeliais, net indų šukėmis, primenančiomis Kuršių nerijos gyventojų buitį po karo ir dar anksčiau. Daiktai sugulė į ekspoziciją „Muziejų kuriame patys“.
Dalis atnaujintų erdvių skirta parodoms, švietėjiškai veiklai. Kas mėnesį muziejuje atidaroma vis nauja dailės ar fotografijos paroda, vyksta kamerinės muzikos, sutartinių koncertai.
Per tradicinius T.Manno kultūros festivalius liepos pabaigoje čia vyksta literatūros skaitymų vakarai.
Svajoja įkurti švyturių muziejų
Nidoje vienas turizmo maršrutas apima su T.Mannu susijusias vietas – H.Blode's viešbutį, memorialiniu muziejumi paverstą rašytojo vilą, uostelį, menantį ir daugiau garsių vasarotojų – prozininką Hermanną Sudermanną, psichoanalizės teorijos pradininką Sigmundą Freudą, Berlyno šokėją Gret Paluccą, odiozinę Trečiojo reicho kinematografininkę Leni Riefenstahl.
„Svečiams siūlome naują pažintinę programą - „Krikštai – pasaulio medžiai“. Maršrutas prasideda prie senųjų Nidos kapinaičių. Etnografijos mėgėjai čia gali daug sužinoti apie unikalius medinius antkapius krikštus, jų simbolių prasmę, pusiasalio senbuvių kuršių tradicijas“, – kalbėjo L.Motuzienė.
Kurorto savivaldybė kovoja dėl galimybės Nidoje įkurdinti dar vieną muziejų Urbo kalno papėdėje – buvusiame švyturininko name ir gretutiniuose pastatuose. Tačiau tokiai tuščių patalpų įveiklinimo idėjai nepritaria Turto bankas, užvaldęs šiuos pastatus po to, kai nustojo veikti Nidos švyturys.
„Parengti keli Šviesų muziejaus projektai – norime juos perimti iš Turto banko, kuris jau rengėsi aukcionui. Gal Vyriausybės mus išgirs ir nepavers švyturio pastatų poilsiavietėmis“, – vylėsi Neringos meras Darius Jasaitis.
Mizgirių šeima nesiliauja stebinti
Neringiškiai, pasirodo, brandina idėją perimti ir senąjį Pervalkos švyturį, bet ką su juo daryti – šis istorinis laivų navigacijos įrenginys iškilęs Kuršių mariose, atokiau kranto?
„Ten galima įrengti rezidenciją vienam menininkui. Pervalkoje norėtume sutvarkyti dar sovietmečiu įrengtas betono krantines, molus. Nidoje pramoginiams laivams jau nebėra vietos“, – sakė D.Jasaitis.
Pernai vasarą Nidos centre atidarytas Mizgirių šeimos muziejus stebina ne tik tenykščiais gintarų rinkiniais, bet ir ekspozicijų originalumu, interaktyvių priemonių gausa, naujomis koncepcijomis.
Panoraminiuose ekranuose nušvinta virtualios sakmės apie gintaro kilmę, jo susidarymą, formų ir atspalvių įvairovę, savybes, inkliuzus, gavybos būdus. Rodomi ir talentingų juvelyrikos meistų pagaminti meno dirbiniai, atkurtas net mįslingai dingusio Gintaro kambario fragmentas.
Rodys Perkūno sudaužytus rūmus
Mizgiriai, vadinami lietuviško gintaro ambasadoriais pasaulyje, nenurimsta. Sukūrę unikalų muziejų nidiškiai čia jau įrengė ir amatų dirbtuves su įrankiais, staklėmis, žaliavomis.
„Lankytojai čia patys gali pasinerti į kūrybą – šlifuoti gintaro gabaliukus, juos gręžti, verti, pasigaminti nesudėtingų papuošalų. Tik taip galima pajusti gintaro dvasią“, – teigė Virginija Mizgirienė.
Šiemet muziejaus svečiai ekranuose išvydo dar vieną įspūdingą animaciją - vaizdingą pasakojimą apie Kuršių nerijos susidarymą amžių tėkmėje. Jį puikiai įgarsino skaitovo talentą savyje atradęs K.Mizgiris.
Neringoje vasarą lankosi vokiečiai, prancūzai, italai, belgai, tad garsiam fotomenininkui K.Mizgiriui visus poetiškus tekstus apie gintarą teks perteikti ir užsienio kalbomis - rengiami vertimai.
„Bangų į krantą išplauti gintarai – tai Perkūno sudaužytų rūmų jūroje skeveldros. Baigiame kurti naują animaciją – ekranuose atgims legenda apie Jūratę ir Kastytį“, – dar vieną naujovę žada K.Mizgiris.
