Tačiau tai, jog labiausiai nuo Lietuvos nutolusi LDK pilis stovėjo Odesos mieste ir vadinosi Kačibėjumi žino nedaug kas. Mat istorinių šaltinių apie minėtą pilį yra išlikę labai nedaug ir iki galo nėra aišku, kokioje tiksliai miesto vietoje ji stovėjo.
Blogiausia, jog Rusijai toliau bombarduojant Ukrainą gali galutinai pradingti pilies pėdsakai. Tokį nerimą lrytas.lt išsakė Odesos Ušinskio vardo pedagoginio instituto Istorijos katedros vedėjas, mokslų daktaras Andrejus Krasnožonas.
Šis archeologas yra laikomas bene geriausiu Pietų Ukrainos bei Moldovos Viduramžių istorijos žinovu Ukrainoje. Būtent jis prieš trejus metus inicijavo pirmas Vytauto Didžiojo pilies kasinėjimo paieškas.
Po metų archeologai atnaujimo kasinėjimus, o šį kovą turėjo prasidėti trečias paieškos etapas, tačiau planus sujaukė prasidėjęs karas.
„Pagal istorinius brėžinius ir aprašus yra akivaizdu, jog pilis stovėjo maždaug toje vietoje, kur dabar uosto krantinėje stovi paminklas pirmajam miesto merui, prancūzų didikui Armand'ui de Richelieu“.
Į tolimą Juodosios jūros regioną lietuviai atsibeldė po didingos 1362 m. pergalės Mėlynųjų vandenų mūšyje netoli Kijevo. Tada LDK kariuomenė sutriuškino Aukso Ordą ir Vytautas Didysis nusprendė perimti mongolų bei turkų valdytas teritorijas palei Dniepro upę iki pat Juodosios jūros.
LDK pastatė keletą nedidelių pilių prie Dniepro upės, ir mažiausiai dvi - prie Juodosios jūros.
„Archeologams lietuviškas pilis yra lengva atskirti, nes jos buvo savotiškas svetimkūnis – trikampės formos, o ne keturkampės ar stačiakampės, kaip kad statytos turkų“, – teigia A.Krasnožonas.
Kad trikampės to laikmečio pilys Pietų Ukrainoje buvo lietuviškos, paliudijo kasinėjimų radiniai prie Juodosios Jūros esančiame Chersone. Ten pavyko ne tik rasti Teginkos pilies pamatus, bet ir lietuviškų monetų, namų apyvokos daiktų.
Spėjama, kad lietuviai Kačibėjaus pilį pastatė anksčiau italų įrengtoje laivų prieplaukoje pavadinimu Džinestra. Mat Italijos kartografas Visconti rašė, jog 1310–1318 m. toje vietoje buvo Džinestra.
Lietuvos bei Lenkijos istorijos dokumentuose Kačibėjaus pilis yra minima ne kartą. Apie tai 1415 m. buvo rašyta Jano Dlugošo „Lenkijos kronikose“, o 1432 m. sudarytame Švitrigailos miestų saraše Kačibėjus minimas šalia Minsko, Kijevo.
Be to, tada pirmą kartą buvo parašyta, jog Kačibėjus yra ne tik pilis, bet ir gyvenvietė.
Jogailos anūkas, karalius Vladislovas lll Podolę valdžiusiam didikui Teodorykui 1442 m. rašytame laiške nurodė suremontuoti apleistą Kačibėjaus pilį, nes planavo kryžiaus žygį į Konstantinopolį.
Žygis karaliui baigėsi fatališkai, bet Kačibėjaus uostas greičiausiai pasitarnavo kaip laivyno bazė keliantis per Juodają jūrą.
„Kačibėjaus pilį vėliau perstatė ir į Chačubėjaus pilį pervadino turkai, o šiuos po kelerių šimtmečių 1789-ųjų spalį nugalėję carinės Rusijos kariai pilį susprogdino, nes to pareikalavo carienė Jakaterina ll“, – tvirtina A.Krasnožonas.
Tai, kad pilis prieš 230 metų buvo susprogdinta, apsunkina jos liekanų paieškas.
„LDK valdovams greičiausiai pritrūko resursų pasatatytas pilis išplėtoti, nes įsitvirtinti stepėse, kuriose siautėja klajokliai, bet kada galintys užpulti ir viską sudeginti, buvo labai sunku", – mano A.Krasnožonas.
Be to, čia buvo didžiulė statybinių medžiagų, gėlo vandens ir net kuro problema, o šias išspręsti ryžosi ir didžiulių investicijų dėka sugebėjo tik carinė Rusija, kuri 1789 m. nugalėjusi Turkiją įkūrė Odesą ir pavertė ją klestinčiu uostamiesčiu. Odesą įkūrę rusai iš pradžių visgi, anot A.Krasnožono, net anglį turėjo gabentis iš už 800 km esančios Galicijos.
„Pietų Ukrainoje pusšimtį metų vienų lietuvių valdytos, o vėliau kartu su Lenkijos karalyste dar keliasdešimt metų turėtos pilys vis dėlto yra svarbi istorijos dalis, ir bus labai gaila, jei per dabartinį karą pilių liekanos galutinai pražus“, – išgyvena istorikas.
Archeologas viliasi, kad kada nors pavyks nustatyti, ir kur stovėjo istorijos šaltiniuose minima LDK pilis pavadinimu Majak bei vokiečių kilmės Vytauto pavaldinio Gitigoldo prie Juodosios jūros pastatyta pilis.
