„Metro“ autorius yra Tito Livio Burattini (1617–1681) – italų kilmės fizikas, matematikas, geografas, egiptologas, architektas, išradėjas, diplomatas ir finansininkas.
Jis buvo garsus tų laikų išradėjas, tikras šiaurės Leonardas da Vinčis. Jis sukonstravo ir skraidančio aparato modelį, kurį pavadino „Skraidančiu drakonu“. Domėjosi astronomija ir optika, buvo įsirengęs lęšių šlifavimo dirbtuves, kūrė teleskopus.
T.L.Burattini Varšuvoje statė arba remontavo karališkąsias Kazimiero ir Ujazdovo rezidencijas, įrengė tiltą per Vyslą. Be to, T.L.Burattini sukūrė ir skaičiavimo mašiną, kurią padovanojo Toskanos didžiajam kunigaikščiui Leopoldui Medičiui.
Naują siūlomą ilgio matą T.L.Burattini aprašė 1675 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Misura universale“. Joje pirmą kartą paminėtas terminas „metras“ kaip ilgio matas.
Autorius universalųjį ilgio matą siūlė vadinti „metro cattolico“. Tai reiškė, kad jis turėtų būti naudojamas visuose katalikiškuose kraštuose.
Įstatymas dėl metrinės sistemos įvedimo buvo priimtas tik 1795 metais Prancūzijoje, tuomet pagamintas ir pirmasis metro etalono prototipas.
Vilniaus senamiesčio „Rotary“ klubas pasiūlė įamžinti metro atsiradimo istoriją ir Vilniui artėjančio 700 metų jubiliejaus proga dovanojo skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtą bareljefą.
„Terminą „metras“ šiandien žino visas pasaulis, tačiau mažai žinoma, kad jis atsirado ne kur kitur, o Vilniuje. Tai tikras faktas, kuriuo galime didžiuotis ir kurį reikia priminti pasauliui.
Todėl ir kilo mintis, kad reikėtų tai įamžinti. Man regis, niekur pasaulyje nėra paminklo metrui, o Vilnius nuo šiol jį turės“, – dėstė sumanymo autorius istorikas, laidų vedėjas Virginijus Savukynas.
„Vilnius ir Lietuvos sostinėje buvę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai XVII a. buvo kelių ryškių europinės kultūros fenomenų vieta. Jau baigiame apsiprasti su tuo, kad pirmosios operos čia buvo parodytos anksčiau nei Londone ar Paryžiuje. Jau žinome, kad čia dirbo Šv.Petro baziliką Vatikane statę meistrai.
O nuo šiol pasaulis turi žinoti, kad šiuolaikinio metro idėja kilo XVII a. antrosios pusės Vilniuje, ką tik nusiaubtame maskolių tvano ir pamažu atsigaunančiame“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Šį faktą visiems primins Vilniaus senamiesčio „Rotary“ klubo padovanotas bareljefas, kurį sukūrė menininkas M.Gaubas. Skulptūrinė kompozicija papuoš Valdovų rūmų sieną ir taps svarbiu jaukios aikštės ženklu.
T.L.Burattini Vilniuje apsigyveno 1665 metais. Jam buvo pavesta vadovauti ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos Brastos, Krokuvos bei Ujazdovo monetų kalykloms.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos valdymo laikais (1648–1668), po XVII a. vidurio karų, Lietuvos monetų kalykla vėl buvo atidaryta ir veikė nusiaubtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje.
Čia 1664–1666 m. kaldinti variniai šilingai (vadinti boratinkomis), auksinės ir sidabrinės monetos. Per archeologinius tyrimus greta šios vietos, Valdovų rūmų II oficinos pietiniame gale, buvo rasti monetų kalyklos, kuriai vadovavo T.L.Burattini, pastato pamatai, 2 tūkst. varinių šilingų, jų ruošinių bei atraižų.
Bareljefas metro kūrėjui bus atidengtas kaip tik greta tos vietos, kur prieš pustrečio šimto metų veikė monetų kalykla.
Metro autoriui T.L.Burattini skirto bareljefo atidengimo iškilmės vyks birželio 7 d. 17–18 val. Katedros a. 4. Prieiga nuo T.Vrublevskio gatvės, renginys nemokamas.
