Lietuvoje savo puikiais kūrybiniais sumanymais žinomas šviesos dailininkas Arvydas Buinauskas pristatė savo įgyvendintus projektus ir išklausė klebono Vido Smagurausko, savivaldybės mero pavaduotojo Juozo Roko bei Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistės Rasos Juodagalvienės mintis bei pageidavimus.
Siūlyta atsižvelgti į viso bažnyčios ansamblio unikalumą, išryškinant ir aplinkos detales bei sukuriant iš tolo dėmesį atkreipiantį meninį sprendimą.
Per porą mėnesių bus parengtas Palūšės bažnyčios 3D fasado modelis, 3D video vizualizacija, projekto techninė specifikacija ir pasiūlyti du apšvietimo variantai.
„Tokiai unikaliai bažnyčiai norėtųsi ir unikalaus apšvietimo, kuris padidintų šio objekto trauką, atkreiptų visų pravažiuojančių žvilgsnius...“ – kalbėjo klebonas V.Smagurauskas.
Kaip sakė vicemeras Juozas Rokas, nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 dienos Palūšės bažnyčia ir vėl bus atverta turistams.
Praeitais metais ją per vasarą aplankė daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių.
Įdomiausia tai, kad šis unikalus, seniausią Lietuvoje medinių bažnyčių statybos laikotarpį atspindintis objektas, dar turi atrastus bei kartu nuo mūsų akių paslėptus sienų bei lubų tapybos pavyzdžius.
Sienų tapyba nėra naujiena, tai rodo ir prieš kelis dešimtmečius darytos ekspertizės metu atvertas po keliais sluoksniais dažų buvęs tapybos lopinėlis.
Didžiausias atradimas – lubų tapyba. Galvota, kad dabar matomos bažnyčios lubos yra originalios, tačiau pasirodo, kad jos iškaltos apie 1960-uosius metus ir slepia senųjų lubų rokoko tapybą.
„Tai yra mūsų istorija, kultūra, neįkainojami dalykai, kuriuos norime atverti ir išsaugoti...“ – minėjo klebonas pasakodamas apie birželio mėnesį laukiančią ekspertizę, o paskui – ilgą meninį restauravimo procesą.
Palūšės šv. Juozapo bažnyčia su varpine yra vienas vertingiausių bei seniausių medinių liaudies architektūros ansamblių. Tai liaudiškojo medinio baroko pavyzdys.
Bažnyčia stovi išskirtinio grožio vietoje – ant aukštos kalvos prie Lūšių ežero. Apie 1747-1757 metus ją savo lėšomis pastatė kunigas Juozapas Stockis-Bazilevskis. Statyta iš pušų kamienų, vien tik kirviu, o vietoje metalinių vinių naudoti mediniai kaiščiai.
Bažnyčia ne kartą remontuota, todėl jos vidus labai skiriasi nuo pradinio suplanavimo bei dekoro. Vertingus tautodailės kūrinius sauganti senoji bažnytėlė, jos varpinė ir šventoriaus tvora pastaraisiais metais gražiai atnaujinta.
Parengė Lina Kovalevskienė.
