B.Rožinskas dar gūdžiu sovietmečiu, kai Lietuvą nuo pasaulio vandenynų skyrė „geležinė uždanga“, nedidele jachta „Hermes II“ įveikė Atlantą. Jo kelionės iš Šcecino uosto (Lenkija) maršrutas vingiavo Europos šalių pakrantėmis.
Kirtęs vandenyną buriuotojas trumpam stabtelėjo Martinikos saloje, Haityje, paskui nusigavo iki Floridos pusiasalio ir dar toliau.
Pagarba iškiliems buriuotojams
Nidos savivaldybės posėdžių salėje vykusiame Lietuvos buriuotojų sąjungos suvažiavime vėl prisimintas istorinis okeaninio buriavimo pradininko B.Rožinsko šuolis per Atlantą (1962–1963).
Jo vardo medaliu už „Už okeaninius žygius Lietuvai“ apdovanoti trys vandenynų druskos ragavę buriuotojai – klaipėdiečiai Drąsutis Kudzevičius, Jonas Limantas ir kaunietis Rokas Milevičius.
D.Kudzevičius ir J.Limantas dalyvavo pirmajame Sajūdžio vėjų pakylėtame lietuvių buriuotojų žygyje per Atlantą su trispalve maršrutu Klaipėda–Niujorkas (1989 m.) – abu kėlė bures dabar jau legendine vadinamoje jachtoje „Lietuva“.
Vėliau J.Limantas įsiliejo į „Lietuvos“ komandą, kuri pirmoji šalies buriavimo istorijoje apiplaukė pasaulį (1992–1993). Kelionė per vandenynus truko daugiau kaip metus.
Po kelerių metų J.Limanto vadovaujama jachtos „Aura“ įgula nuplaukusi iki Ugnies žemės pasveikino audringą Horno kyšulį.
Daugkartinis Lietuvos čempionas jachtų „Laser“ ir „Laser Radial“ klasėse, Europos, pasaulio, Londono olimpinių žaidynių dalyvis R.Milevičius – pirmasis lietuvis, išbandęs jėgas prestižinėse lenktynėse aplink pasaulį „Volvo Ocean Race“ (2014–2015) olandų „Team Brunel“ komandoje.
Profesionalus buriuotojas R.Milevičius patirties sėmėsi dalyvaudamas įspūdingoje „Tūkstantmečio odisėjoje“ – lietuvių jachtos „Ambersail“ žygyje aplink Žemės rutulį (2009 m.).
Vandenynuose garsina Lietuvą
„Laureatai pagerbti įvertinant jų indėlį ugdant jaunąją buriuotojų kartą, garsinant valstybės vardą pasaulyje.
Bostone gyvenančiam, bet savo šaknų nepamirštančiam J.Limantui tai padėka ir už lietuviškų buriavimo tradicijų bei jūreiviškos terminijos puoselėjimą“, – pabrėžė LBS prezidentas Raimondas Daubaras.
B.Rožinsko vardo medaliu anksčiau apdovanoti dar devyni okeaniniai buriuotojai, jachtų kapitonai: Ignas Miniotas, Osvaldas Kubiliūnas, Steponas Kudzevičius, Linas Ivanauskas, Andrius Varnas, Raimondas Daubaras, Žvaigždras Drėma, Vasilijus Gubanovas, Algimantas Patašius.
Buriuotojų itin vertinamo apdovanojimo steigėjai – LBS ir jūrų kultūros bei istorijos paveldui neabejingas „Rotary International“ klubas „Concordia 1826”. Į medalius gali pretenduoti jūrininkai, kurie plaukiodami jachtomis su Lietuvos vėliava garsina valstybę, skatina ir populiarina buriavimą atviruose vandenyse.
Nepamiršo V.Adamkaus paramos
B.Rožinsko vardo medaliu apdovanota JAV gyvenanti legendinio buriuotojo duktė, ilgametė Detroito lietuvių bendruomenė vadovė Nijolė Rožinskaitė-Zelwinder už ryžtą ir atkaklumą atskleidžiant primirštus lietuvių buriavimo istorijos puslapius, siekį įamžinti tėvo atminimą.
„Medaliai teikiami ne tik skambių žygių dalyviams, bet ir organizatoriams, įgyvendinantiems su okeaniniu buriavimu vienaip ar kitaip susietus nacionalinius ir tarptautinius projektus, jachtų kapitonams ir įgulų nariams, garsinantiems Lietuvą ir įvairiuose renginiuose“, – sakė rotarietis ir buriuotojas Arūnas Burkšas.
Įvertinti ir prezidento Valdo Adamkus nuopelnai rengiant trijų jachtų („Lietuva“, „Audra“,“Dailė“) žygį per Atlantą, nepriklausomos Lietuvos idėjos sklaidą. Jo globą ir jautė „Tūkstantmečio odisėjos – vienas vardas Lietuva“ dalyviai – pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos.
Garbingi apdovanojimai buriuotojams iškilmingai teikiami per valstybės šventes, pažymint įsimintinus istorinius įvykius, datas, reikšmingus renginius, asmeninių jubiliejų proga.
Į Lenkiją – su nuosava jachta
B.Rožinskas jūreiviškų įgūdžių įgijo tarpukariu, kai mokėsi Smiltynės buriavimo mokykloje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, sovietmečiu atsidūręs Trakuose dirbo buriavimo sporto mokykloje dirbo treneriu.
Paskui pardavęs savo namą, su šeima persikėlė į Vroclavą (Lenkiją). Ten jau gyveno iš Vilnijos krašto kilusios jo žmonos Reginos Mečkauskaitės-Rožinskienės tėvai.
Po diktatoriaus Josifo Stalino mirties jį pakeitęs Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas lenkų kilmės piliečiams leido repatriuoti į istorinę tėvynę.
Tuo nusprendė pasinaudoti ir B.Rožinsko šeima. Lenkija tais laikais vadinta „linksmiausiu socializmo lagerio baraku“. Šios šalies gyventojai kvėpavo laisviau – galėjo bendrauti su giminaičiais užsienyje, juos lankyti, netgi emigruoti.
Atsisveikinęs su gimtine 1958 metais B.Rožinskas į Vroclavą persigabeno savo rankomis statytą jachtą „Hermes“, kuria buriuodavo Trakų ežeruose.
Repatriantas veikiausiai tikėjosi Lenkijoje įgyvendinti gyvenimo svajonę – išplaukti į platesnius vandenis. Tačiau Olimpo dievo, keliautojų ir pirklių globėjo Hermio vardu pavadintas jo burlaivis okeaninėms kelionėms netiko.
Šcecine įsigijo kitą burlaivį
Persikėlęs į Šceciną lietuvis buriavo Baltijos jūroje. Ten pardavęs senąją jachtą, visus pinigus ir santaupas investavo į tvirtesnio burlaivio statybą.
Naujoji jachta “Hermes II” (ilgis – 11,4 metro, plotis 2,7 metro, grimzlė – 1,7 metro, stiebo aukštis nuo vaterlinijos – 15 metrų, burių plotas – 52,6 kvadratinio metro, tonažas – 6,8 tonos) B.Rožinskui kainavo apie 360 tūkst. zlotų.
Buvęs Trakų jachtklubo instruktorius B.Rožinskas takelažą pasigamino pats, pasisiuvo bures – tam prireikė dar 100 tūkst. zlotų. Šcecino laivų statykloje sumontuota nauja jūrinė jachta „Hermes II“ registruota Lenkijoje, joje plaikstėsi šios šalies vėliava.
Lietuvis planavo įveikti Atlantą vienas, bet pagal Lenkijos įstatymus atviroje jūroje buvo leidžiama buriuoti tik komandoms – teko ieškoti ryžtingų bendrakeleivių.
Plaukdamas aplink pasaulį B.Rožinskas užsienio uostų pasienio ir muitinės tarnyboms pateikdavo lenkišką pasą.
Buriuotojas pasiekė tikslą – perplaukė Atlantą. Majamyje „Hermes II“ kapitoną pasveikino jo kelionę sekę JAV lietuviai. Kartu plaukę keturi lenkai pateko į savo tautiečių glėbį. Pakviesti į Baltuosius rūmus buriuotojai sulaukė ir tuomečio JAV prezidento John'o F. Kennedy sveikinimų.
Karibų krizės akivaizdoje
Bet B.Rožinskas to neužteko – lenkai išvyko namo, o jis atsikvėpęs ir vėl pakėlė bures – su vienu bendražygiu amerikiečiu nuplaukė iki Panamos sąsiaurio, išlindo į Ramųjį vandenyną, paskui skriedamas vakarinėmis Meksikos ir JAV pakrantėmis pasiekė Kaliforniją ir finišavo San Diege.
Šcecine tyliai išlydėtos jachtos „Hermes II“ San Diege laukė vienintelis B.Rožinsko žygio rėmėjas – brolis Adolfas Rožinskas, po karo su šeima emigravęs į JAV.
Amerikiečiai stebėjosi, kaip lietuvis mažyčiu burlaiviu sukorė didžiulį nuotolį (iš viso 12 tūkst. 500 jūrmylių), atsispyrė audroms.
Pavojai B.Rožinsko tykojo ne tik jūroje. „Hermes II“ artėjant prie JAV krantų, pasaulį sudrebino Karibų krizė – Kuboje vidutinio nuotolio balistines raketas dislokavusi Sovietų Sąjunga grasino amerikiečiams branduoliniu karu. Karibų jūrai virtus karo veiksmų zona, kelionė būtų žlugusi.
Šiurpios kaktomušos išvengta – tąkart rusai ir amerikiečiai susitarė gražiuoju. Bendraudamas su tautiečiais B.Rožinskas prisiminė legendinių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno prieš skrydį per Atlantą ištartus žodžius.
Buriuotojas juos netgi beveik pakartojo, užfiksavo savo ranka rašytame laiške JAV lietuviams: „Hermes II“ žygis per du vandenynus – mano tėvynės ir visos lietuvių tautos garbei“.
Ir lietuviškų burių pergalė
B.Rožinskas į Lenkiją negrįžo – pasirinkęs emigranto dalią su šeima apsigyveno Detroite. Ten dirbo įvairius darbus, retkarčiais išplaukdavo į vandenyną neprasdamas vilties kada nors jachta apskrieti visą pasaulį. Pieš mirtį prisakė jo pelenus išbarstyti Ramiajame vandenyne.
Prisiminimai apie pirmąją „geležinę uždangą“ pralaužusio lietuvio buriuotojo B.Rožinsko transatlantinę kelionę ilgainiui išblėso.
Lietuva apie ją išvis nieko nežinojo, bet Lenkija „Hermes II“ įrašė į savo istoriją kaip antrąją pokarinę burinę jachtą, įveikusią Atlantą.
Pagrindinis žygio sumanytojas, organizatorius, „Hermes II“ statytojas, savininkas ir kapitonas įvardytas kaip Lenkijos pilietis. Prabėgom užsiminta, kad B.Rožinskas neva kažkoks lenkas išeivis iš Vilnijos krašto, nors – tikriausias lietuvis, aukštaitis iš Šeduvos.
„Kodėl „Hermes II“ reisas per Atlantą pristatomas kaip išskirtinis lenkų buriuotojų žygdarbis? Toks požiūris prasilenkia su istorine tiesa. Juk tai buvo ir lietuvių burių pergalė, dėl politinių ir kitokių gyvenimiškų aplinkybių pridengta kitos valstybės vėliava“, – stebėjosi A.Burkšas.
Įamžins ir „Laisvės“ kelionę
LBS ir Rotary klubo „Concordia 1826” pastangomis B.Rožinsko atminimas jau amžintas uostamiestyje – prie Biržos tilto prieš keletą metų iškilo jam skirtas klaipėdiečio skulptoriaus Klaudijus Pūdymo sukurtas paminklas – granito knechtas su užrašu bronzos plokštėje.
Kai jis buvo atidengtas Buriuotojų krantinėje, legendinio jūrininko B.Rožinsko pasekėjams, jų giminaičiams įteikti pirmieji vardiniai medaliai „Už okeaninius žygius Lietuvai“.
Pėsčiųjų taką prie Danės upės puošia ir daugiau lietuvių žygius per pasaulio jūras ir vandenynus įamžinusių knechtų (akmeninių laivų švartavimo stulpų). Uostamiesčio svečiams padeda susigaudyti Buriuotojų krantinės pradžioje rotariečių pastatyta kryprodė.
„Buriuotojų krantinė – nė tik klaipėdiečių ir turistų pamėgta vieta, bet ir patraukli jūreivystės istorijos įvykių galerija po atviru dangumi“, – tvirtina RK „Concordia 1826” prezidentas Egidijus Skarbalius.
Rotariečiai brandina mintį paminkliniu knechtu pagerbti dar vieną garsią lietuvių jachtą „Laisvę“ – kelionėje aplink pasaulį (1993–1995) ji pirmoji apiplaukė buriavimo Everestu vadinamą Horno kyšulį.
