Dvi iškiliausios Zanavykijos asmenybės atgimė hologramose

Klausimas, kaip šias asmenybes ir jų skleistas idėjas nūdienos žmonėms būtų galima pristatyti ne iš konferencinės tribūnos, o kuo įtaigiau, ilgai nedavė ramybės Šakių viešosios bibliotekos direktorei Kristinai Lebedžinskienei. Kelerius metus brandinta idėja ką tik buvo įgyvendinta.

Pasitelkus šiuolaikines technologijas V. Kudirka ir J. Jablonskis „atgimė“ hologramų pavidalu, o keliolika minučių trunkantis šių asmenybių pokalbis tapo puikia galimybe pažinti šias dvi iškiliausias Zanavykijos asmenybes.

Hologramose atgijusius V. Kudirką ir J. Jablonskį jau spėta išvysti renginių ciklo „Šakiai – lietuvių kalbos dienų sostinė 2022“ atidarymo renginiuose.

Šakių rajono mero Edgaro Pilypaičio teigimu, artimiausiu metu su projektu „Kudirka + Jablonskis. Atgimę hologramose“ galės susipažinti ir kur kas platesnė auditorija. Pusmetį šis projektas bus pristatomas mokyklose, muziejuose, bibliotekose ir kultūros centrų salėse.

„Mintis, kaip realizuoti idėją, į galvą kartais šauna netikėtai, ypač kai tai brandini ilgai. Biblioteka turi didesnę funkciją nei vien tik šviesti žmones čia sukauptų knygų pagalba. Čia ribų nėra. Visada ieškome būdų, kaip pristatyti mūsų kraštą garsinusius, Lietuvos valstybės pamatus klojusius kraštiečius“, – pasakojo V. Lebežinskienė.

Anot jos, norėjosi V. Kudirką ir J. Jablonskį, iškiliausias Zanavykijos asmenybes, nukelti nuo postamentų, o jų skleistas idėjas perteikti žmonėms suprantama kalba. O kaip tai būtų galima padaryti geriau nei per jų pačių dialogą? Juolab, kad šiuolaikinės technologijos – kaip hologramos – suteikia tokias įtaigumą garantuojančias galimybes.

Šiam projektui buvo gautas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas, o jį įgyvendinti pasiryžo kultūrinės veiklos vadybininkė, projekto vadovė Jurgita Savickienė.

J.Savickienė juokavo, kad projekto „išnešiojimas“ truko daugiau nei devynis mėnesius, tačiau rezultatas pranoko lūkesčius.

Bibliotekininkų ir istorikų parinkti V. Kudirkos bei J. Jablonskio gyvenimo epizodai, įtaigus jų dialogas, tikroviškai atrodančios studijos „Gluk Media“ sukurtos hologramos – visa tai patraukia žiūrovų dėmesį, leidžia suvokti pagrindines idėjas, pajusti to laikmečio dvasią.

„V. Kudirkos ir J. Jablonskio gyvenimo bei jų idėjų pristatymo forma buvo pasirinkta labiau orientuojantis į jaunimą bei žmones, kurie jau įprato naudotis išmaniosiomis technologijomis“, – aiškino J. Savickienė.

Siekiant įtaigumo buvo nuspręsta apie V. Kudirką ir J. Jablonskį kalbėti ne trečiuoju asmeniu, kaip yra įprasta, o leisti kalbėti jiems patiems.

„Mums norėjosi šias asmenybes parodyti kaip paprastus žmones, kad būtų suprantama, kokiu metu jie gyveno, kokiu metu kūrė, kiek rizikavo ir kiek paaukojo vardan Lietuvos.

Vykdant projektą teko peržvelgti daug apie šiuos veikėjus sukauptos istoriografinės medžiagos. Šią užduotį palengvino projekte numatytos lėšos scenarijaus sukūrimui: scenarijų kūrė Asta Plechavičiūtė, J. Jablonskio ir V. Kudirkos „balsais“ tapo aktoriai Ignas Ciplijauskas ir Giedrius Arlauskas.

Įrašyti garso takelį profesionalioje studijoje ir apmokėti honorarus už aktorių darbą galėjome gavus kraštiečio Rolando Skaisgirio paramą. Nusprendėme V. Kudirkos ir J. Jablonskio idėjas perteikti per tam tikrus jų gyvenimo momentus.

Kuriant dialogą buvo ieškoma mažiau žinomų šių veikėjų biografijos detalių nuo jaunystės laikų, studijų metų iki valstybei svarbių klausimų svarstymo. „Varpininkų“ susirinkimai vykdavo laikantis konspiracijos. Stalai būdavo nukrauti valgiais, po ranka paruošta armonika, kad užklupus žandarams sambūris atrodytų panašus ne į pogrindinį susirinkimą, o į bičiulių pobūvį.

Žinoma, kad „varpininkams“ svarbūs klausimai buvo sprendžiami ir per J. Jablonskio dukters Onos krikštynas surengtą susirinkimą. Beje, šios J. Jablonskio dukters krikšto tėvu buvo V. Kudirka“, – pasakojo J. Savickienė.

Kalbant apie V. Kudirką ir J. Jablonskį visada prieš akis iškyla jų fotografijos. Kadangi filmuotos medžiagos nėra, sunku įsivaizduoti, kaip šie veikėjai atrodė iš tiesų.

Šią užduotį teko spręsti hologramas kūrusiems UAB „Gluk Media“ specialistams.

Pasak bendrovės „Gluk Media“ projektų vadovo Tito Ukrino, techniniai projekto sprendimai jiems buvo aiškūs – technologijos leidžia hologramų kūrimui pasitelkti dirbtinį intelektą.

Kadangi vaizdo medžiagos apie V. Kudirką ir J. Jablonskį nėra, hologramos buvo kuriamos remiantis nuotraukomis. Deja, kuriant V. Kudirkos hologramą teko remtis tik trimis jo nuotraukomis. Todėl hologramas kūrusiems specialistams teko ieškoti kitų programų, leidžiančių hologramose atkurti veido išraišką, mimikas bei patiems animuoti šias hologramas.

„Sudėtingiausiu elementu tapo J. Jablonskio barzda. Mūsų animatoriams teko įdėti triūso, kad kalbant ji judėtų. V. Kudirkos veidas vienose nuotraukose yra ištemptas, o kitose – ne, todėl teko ieškoti aukso vidurio.

Vežant hologramas užsakovams buvo kiek neramu. Per demonstraciją viena akimi sekiau užsakovės reakciją. Kai pamačiau, kad jos akyse tvenkiasi ašaros, į galvą šovė mintis – negi taip blogai padarėme. Bet holograma baigėsi ir susigraudinusi užsakovė ištarė: „Jūs nuostabūs“, – prisiminė T. Ukrinas.

„Hologramose atgiję V. Kudirka ir J. Jablonskis diskutuoja apie tai, kas buvo aktualu XIX amžiuje, bet neprarado reikšmės ir XXI amžiuje, o ypač – šių dienų politiniame kontekste.

Kad šių veikėjų pokalbis būtų įtaigesnis ir jo būtų įdomu klausyti, mes dialogui panaudojome įdomesnius istorinius faktus iš V. Kudirkos ir J. Jablonskio gyvenimo.

Viskas atrodo taip, tarsi jūs eitumėte pro šalį ir išgirstumėte tų dviejų žmonių pokalbį. Jei jis pasirodo įdomus, jūs suklūstate, sustojate ir imate klausytis šio pokalbio.

Hologramose atgimę V. Kudirka ir J. Jablonskis kalbasi 12 minučių. Beje, mes turime galimybę ateityje šį dialogą koreguoti, jį pratęsti arba keisti pokalbio temą“, – teigė projekto vadovė J. Savickienė.

Po pusmetį truksiančios kelionės po kitas bibliotekas, mokyklas, muziejus ir kultūros centrus hologramose atgimę V. Kudirka ir J. Jablonskis vėl „sugrįš“ į Šakių viešąją biblioteką, kur tęs savo dialogą per čia vyksiančius renginius.

„Šis projektas simbolizuoja – šiuolaikinė biblioteka neturi baigtinių funkcijų ir kaskart save perkuria iš naujo. Kita vertus, tai puiki proga iš naujo pažvelgti į pamatines vertybes. Laikas bėga, tačiau jos išlieka.

Kiekvienas kuriame savo valstybę ir negalime sustoti tai daryti, nes tai nėra duotybė, ją reikia kaskart įgyti kažką aukojant“, – sakė projekto idėjos autorė Šakių viešosios bibliotekos direktorė K. Lebedžinskienė.

Šakių rajono mero Edgaro Pilypaičio teigimu, hologramose atgimę V. Kudirka ir J. Jablonskis – ne vienintelis už savo sienų „išeiti“ ir daugiau informacijos apie Zanavykijos kraštą bei jo žmones suteikti siekiančios Šakių viešosios bibliotekos projektas.

Jau sukurtos keturios projektui „Įamžinti laike“ skirtos granitinės plokštės su QR kodais, kuriuos nuskenavus bus pateikiama išsami informacija apie tam tikrą turistų traukos objektą. Šių plokščių su QR kodais vietą grindinyje žymės bronzinės mergaitės Zanavykės pėdutės.

Per antrą projekto „Įamžinti laike“ etapą bus sukurtos dar keturios granitinės plokštės su QR kodais.

Dar vienas Šakių viešosios bibliotekos projektas „Kalbantis miestas“ yra skirtas trims iš Zanavykijos kilusiems Nepriklausomybės akto signatarams – Jonui Vailokaičiui, Saliamonui Banaičiui ir Justinui Staugaičiui – įamžinti.

Netrukus Šakių viešoji biblioteka kvies miestiečius ir miesto svečius išgirsti dviejų signatarų veiklos, biografijos detales ir gyvenimo istorijų. Prisėdę ant išmanių suolelių klausytojai išgirs pirmuoju asmeniu kalbančius signatarus, plačiau ir giliau susipažins su jų nuveiktais darbais, indėliu į šalies nepriklausomybę ir progresą.

Šie modernūs suoliukai ne tik praturtins miesto viešąsias erdves, bet ir leis lankytojams naudotis tokiomis funkcijomis kaip USB ir belaidis mobiliųjų įrenginių įkrovimas.