Renginys dedikuojamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti ir teisingai Ukrainos žmonių kovai už laisvę palaikyti. Atidarymo metu bus rodomas dokumentinis filmas „Plačių pažiūrų maištininkas: rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis“ (aut. Virginijus Savukynas, 2020).
Archyvinių fotografijų ciklas pristato Jurgio Savickio (1890–1952) – lietuvių diplomato ir modernistinės krypties rašytojo likimą, kurį paženklino Antrasis pasaulinis karas. Paroda nuosekliai papildo Samuelio Bako muziejuje eksponuojamą dailininkų Savickų šeimai skirtą segmentą „Kartos ir likimai“, aprėpiantį keturių menininkų šeimos kartų: Jurgis Savickio, jo sūnų Algirdo ir Augustino, anūko Raimondo Savicko ir proanūkės Ramunės Savickaitės kūrybą.
Jurgis Savickis – visapusiškai išsilavinęs žmogus, rašytojas, diplomatas, visą gyvenimą domėjęsis menu ir kaupęs lietuvių dailės ir liaudies meno kolekciją, tapo ir dailininkų Savick(i)ų dinastijos pradininku.
Savickių šeimos istorija prasidėjo kaip meilės istorija: Jurgis Savickis, besirūpinantis lietuvių – Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių ir kareivių – likimu Danijoje, ten įsimylėjo ir vedė žydaitę iš litvakiškos Sankt Peterburgo šeimos Idą Trakinier. Lietuvos ambasadoriaus Danijoje šeimoje gimė du berniukai – Algirdas ir Augustinas, kurie augo tarptautinėje aplinkoje, gavo gerą išsilavinimą.
XX a. geopolitiniai vingiai nepagailėjo Jurgio ir Idos šeimos: Ida Savickienė mirė neišaiškintomis aplinkybėmis nacistinei armijai besitraukiant iš Lietuvos, vyresnysis sūnus Algirdas buvo nušautas Kauno gete; Augustinas (pelnęs Lietuvos dailės klasiko vardą) visą gyvenimą kamavosi anksti netekęs šeimos.
Jurgis Savickis gimė 1890 m. Pagausančio dvare, Ariogalos valsčiuje. 1902–1910 m. mokėsi gimnazijoje Maskvoje, kur vėliau studijavo dailę. 1913–1914 m. lankė Krokuvos dailės akademiją. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo lietuvių komitetuose nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1919-1940 m. paskirtas Lietuvos reikalų patikėtiniu Skandinavijos šalyse, dirbo LR užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos pasiuntiniu prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 1940-1952 m. gyveno Pietų Prancūzijoje, Roquebrune, kur ir palaidotas.
Visą gyvenimą domėjosi menu, tapė, piešė eskizus, kaupė lietuvių dailės ir liaudies meno kolekciją, aktyviai propagavo lietuvių tapybą ir tautodailę užsienyje. 2021 m. po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už nacių okupuotoje Prancūzijoje gelbėtą Lietuvos pilietį Aleksandrą Fainą.
Memuaruose „Žalia tyla“ diplomato sūnus dailininkas Augustinas Savickas taip apibūdino Jurgį Savickį „tėvas domėjosi viskuo. Jis buvo ne tik dailininkas, rašytojas. Jis buvo politikas. Politikas, žvelgiantis į pasaulį menininko akimis“.
Paroda, parengta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Samuelio Bako muziejuje atidaroma Kovo 8 d. 17.00 val. Ją bus galima apžiūrėti iki 2022 m. balandžio mėn. 20 d.
