Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje surengtoje parodoje „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“ galima išvysti daugiau nei šimtą sidabrinių, žalvarinių ir paauksuotų papuošalų, kurie priklausė pirmiesiems tuomet dar pagoniško krašto krikščionims.
Paroda vainikuoja kelis dešimtmečius trukusį Lietuvos istorijos instituto tyrimą. Vien archeologiniai kasinėjimai dabartinėje verslo ir laisvalaikio komplekso „Bokšto skveras“ teritorijoje truko septynerius metus.
Tai vieni didžiausių kada nors Vilniaus senamiestyje vykdytų kasinėjimų. Jų metu buvo ištirti 533 griautiniai kapai. Tirtas kapinynas yra seniausias žinomas laidojimo paminklas dabartinio Vilniaus senamiesčio teritorijoje – datuojamas XII a. pabaiga–XV a. pradžia.
Tyrimams vadovavę archeologai Rytis Jonaitis ir Irma Kaplūnaitė teigė, kad naujos žinios paskatino archeologus ir istorikus prabilti apie Vilniaus miesto kūrimosi istorijos perrašymą.
„Nustatyta, kad žmonės šiame kapinyne laidoti, kai miestas dar tik kūrėsi.
Kapuose rasti kryželiai, laidojimas ant nugaros karstuose, galva į vakarus ir ant krūtinės sudėtomis rankomis liudija, kad tuomet dar pagoniškame mieste gyveno ir krikščionys“, – sakė R.Jonaitis.
Kapuose rasti juvelyrikos dirbiniai leidžia atsekti buvusias kultūrines įtakas, migracijos kryptis, amatų vystymąsi ir tai, kad besikuriančiame mieste gyvenusių skirtingų bendruomenių kultūrinė įtaka susipindavo tarpusavyje. Tyrimų metu aptiktus juvelyrikos dirbinius daugiau nei dešimtmetį restauravo Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) restauratoriai.
LNM archeologas Valdas Steponaitis įsitikinęs, kad tikrąjį papuošalų grožį ir puošnumą atskleidžia specialiai parodai pagamintos radinių kopijos: „Šiems papuošalams ne vienas šimtas metų, taigi sidabras jau yra pajuodavęs. Kopijos leis be didesnių vaizduotės pastangų įsivaizduoti buvusį jų puošnumą.“
Paroda „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“ Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veiks iki rudens.
