Baltijos regionas dažnai ignoruojamas platesnėse Europos istorijose, o jo tarptautinę reikšmę užgožia pavienių Baltijos valstybių istorijos įvairiopas traktavimas. Knyga „Glausta Baltijos Baltijos valstybių istorija“ A.Plakanas pristato pirmąją trijų Baltijos tautų – estų, latvių ir lietuvių – istoriją ir parodo jų vietą Europoje.
Pirmame skyriuje aptariamas ilgas istorinis laikotarpis nuo ledynmečio pabaigos iki pirmųjų gyvenviečių, rytinėje Baltijos jūros pakrantėje atsiradusių apie 1000-uosius metus, kai čia įsikūrė nemažai sėslių gyventojų.
Antrame skyriuje pasakojama apie pirklių ir kryžiuočių iš Vakarų Europos atvykimą, jų pastangas apkrikštyti vietos gyventojus ir užgrobti teritoriją – procesą, kurį kai kurie istorikai vadina regiono europinimu.
Šiuo viduramžių laikotarpiu regionas skilo į dvi dalis: šiaurinę (dabartinės Estijos ir Latvijos teritorijos), tapusią Livonijos konfederacija, kurią valdė vokiškai kalbantis politinis elitas, ir pietinę (dabartinė Lietuvos teritorija), susivienijusią į ekspansinę valstybę, kurią iš pradžių valdė patys lietuviai.
Trečiame skyriuje kalbama apie rytinę Baltijos jūros pakrantę ankstyvuoju Naujųjų laikų laikotarpiu (1500–1800 m.), kai joje vyko kryžiuočių ordinų likučių sekuliarizacija, protestantiškoji reformacija ir katalikų inicijuotas kontrreformacijos judėjimas, taip pat apie pokyčius, kuriuos sukėlė Baltijos regiono tapimas paeiliui Lenkijos ir Lietuvos Valstybės (Abiejų Tautų Respublikos), Švedijos, Rusijos imperijos dalimi.
Ketvirtame, penktame ir šeštame skyriuose regionas aptariamas kaip Rusijos imperijos „vakarinis pasienis“ nuo XVIII amžiaus vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo.
Dėl Rusijos, besistengiančios pasiekti Vakarų lygį, vykdytos imperinės politikos ir jos nulemtų galimybių bei suvaržymų šiuo laikotarpiu regione ima ryškėti pirmieji modernybės bruožai – urbanizacija, industrializacija, nacionalizmas, gyventojų skaičiaus didėjimas.
Septintame skyriuje analizuojami nepriklausomybės, kurią šios trys tautos įgijo po Pirmojo pasaulinio karo, politiniai, ekonominiai ir kultūriniai laimėjimai.
Aštuntame skyriuje trys Baltijos respublikos apžvelgiamos kaip SSRS sudėtinė dalis (1940–1991 m.) po Sovietų Sąjungos įvykdytos jų okupacijos ir aneksijos.
Glaustai aptariama trumpa nacių okupacija per Antrąjį pasaulinį karą ir vienas iš jos padarinių – regiono tautinės sudėties suprastėjimas – dėl priverstinės emigracijos ir genocido.
Devintame skyriuje aprašomas laikotarpis po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais, kai į Baltijos rytinę pakrantę sugrįžo politinė nepriklausomybė.
Knygos autorius A.Plakanas (g. 1940 m.) 1944 m. su šeima emigravo iš gimtosios Latvijos, po septynerių metų šeima išvyko į JAV. Šiuo metu autorius yra Ajovos universiteto istorijos profesorius emeritas.
Pagrindiniai jo moksliniai interesai – Europos socialinė istorija, gyventojų ir šeimos istorija, Europos žemės ūkio ir Rytų Europos, daugiausia Baltijos, istorija. Daugelio straipsnių apie Latvijos ir Baltijos šalių istoriją autorius.
Andrejs Plakans „Glausta Baltijos Baltijos valstybių istorija“. Iš anglų kalbos vertė Jurga Grunskienė. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021.
ISBN: 978-5-420-01840-8
