Jiezne kadaise buvo Kaune esančio Pažaislio vienuolyno grožiui prilygstantys rūmai, kuriuos pastatė ir valdė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Pacai.
Šį sunykusį turtą savo pajėgomis bando prikelti keli privatūs asmenys. Vienas jų – V.Gusas, įkūręs Jiezno grafystės Pacų muziejų. Kitas – Kęstutis Derliūnas, kuris į dalį savo valdų lankytojus ketina pakviesti po metų.
Jiezno bendruomenė tokiais jų darbais patenkinta, o smalsuolių, dėl Pacų palikimo užklystančių į Jiezną, ateityje tik daugės.
Brangina giminės istoriją
Jiezno centre, Trakų gatvėje, vis dar galima pamatyti kelis buvusios Jiezno dvaro sodybos komplekso rūmų pastatus.
Vienas jų, spėjama, pastatytas XVI amžiuje, priklauso baldžiui V.Gusui. Vyras pasakojo, kad pats yra kilęs iš Jiezno, daug metų gyveno Kaune, bet sulaukęs garbaus amžiaus grįžo į gimtinę ir 2004 metais įsigijo apleistą pastatą.
Sovietmečiu jame veikė gamyklos „Apvija“ variklių persukimo cechas, o vėliau statinys stovėjo nenaudojamas – kas norėjo, tas vogė viską, kas jame buvo. Pagaliau statinys buvo perduotas Turto bankui ir parduotas.
„Mano protėviai gyveno Jiezne. Jie buvo amatininkai ir gali būti, kad kai XVII amžiuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas puošė jo protėvių pastatytą rezidenciją Jiezne, jie prie to prisidėjo savo rankomis. Todėl rūmų liekanas – vieną pastatą – ir įsigijau. Pats jį ir remontavau“, – pasakojo V.Gusas.
Įkūrė grafystės muziejų
Vyrui pavyko rasti duomenų, kad jo nekilnojamasis turtas buvo rūmų dešiniojo sparno galinis paviljonas. Dviejų aukštų mūrinis pastatas su palėpe iš tiesų įspūdingas. Stebina storos jo sienos ir didžiulės aukštos erdvės. V.Gusas muziejų įkūrė pirmame aukšte, keliose menėse.
Ant sienų kabo Pacų giminės atstovų portretų nuotraukos, ant stalų guli knygos, pasakojančios šios giminės istoriją. Sienas V.Gusas padailino medžio puošmenomis, kurios primena rūmų kolonas ir medinius pano.
V.Gusas saugo ir seniausią Jiezne darytą fotografiją. Joje 1875 metais įamžintas bažnyčios orkestras. Jiezno Arkangelo Mykolo ir Jono krikštytojo bažnyčią XVII amžiuje taip pat pastatė K.Ž.Pacas.
Gyrė už skoningą prabangą
Įspūdingiausias yra V.Guso sukurtas rūmų maketas. Jį baldžius pagamino remdamasis XIX amžiaus dailininko Napoleono Ordos paveikslu ir išlikusiu dvaro rūmų planu. Rūmų kompleksą sudarė septyni korpusai – šeši dviaukščiai ir centrinis trijų aukštų pastatas.
Rūmai tarsi simbolizavo kalendorių: šviesa į patalpų vidų patekdavo per 365 langus, nes tiek dienų yra kalendoriuje, svečiai į rūmus įeidavo pro 12 vartų, o kambarius jungė 52 durys – tiek savaičių yra metuose.
Rūmus ypač išpuošė K.Ž.Pacas. Už jo pinigus buvo pastatytas ir Pažaislio vienuolynas bei bažnyčia. Marmuras abiejų kompleksų – Pažaislio ir Jiezno rūmų – puošybai buvo gabenamas iš Lenkijos.
„Yra išlikęs laiškas, kurį K.Ž.Pacas rašė vienuolyno vyresniajam. Jame buvo nurodyta, kad kai marmuras bus pristatytas į Lietuvą, reikia atskirti, kuris skirtas Pažaisliui, o kuris Jieznui. Į Jiezną jį prašė atsiųsti su akmentašiu, kad pirmiausia akmuo būtų sudėtas ponios kambariuose nuo ežero pusės, o paskui ir jo“, – pasakojo V.Gusas.
Dabartinis valdų savininkas sakė, kad rūmai spindėjo skoninga prabanga.
„Rūmuose apsilankęs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza pasakęs, kad Pacas vertas rūmų, o rūmai – Paco“, – didžiuodamasis sakė V.Gusas.
Nors nagingas šviesuolis yra garbaus amžiaus – jam 84 metai, jis visus norinčius įsileidžia į savo muziejų ir pasakoja su Pacų gimine susijusias istorijas.
Aptiko įspūdingas krosnis
Kitoje gatvės pusėje stovi dar vienas buvusių rūmų kompleksui priklausęs mūrinis pastatas. Jo savininkas verslininkas K.Derliūnas sakė, kad statiniui, matyt, yra apie 400 metų, bet tikslios datos, kada jis iškilo, nėra žinoma.
Sovietmečiu mūriniame pastate buvo Jiezno vaikų internato mokomosios patalpos, auklėtiniai mokydavosi siūti. Vėliau vis labiau apleistas statinys atiteko Turto bankui ir tapo K.Derliūno nuosavybe.
Pastatas pamažu atnaujinamas. Kol kas aptvarkytas pirmas aukštas, sudėti nauji langai.
„Man priklausantis pastatas buvo rūmų flygelis. Gali būti, kad jame lankydavosi ir rūmų valdovai. Spėjama, kad ant sienų galėjo būti Pacų giminę vaizduojančių freskų, bet kol kas jų aptikti dar nepavyko. Pastate reikia padaryti daugiau istorinių ir archeologinių tyrimų“, – pasakojo K.Derliūnas.
Pamažu restauruojant rūmų likučius jau pavyko aptikti 8 didžiulius 1 metro aukščio ir 1,20 metro pločio židinius. Jais ir iš jų išvedžiotais ortakiais buvo šildomos pirmo ir antro aukštų patalpos. Židiniai ir ortakiai išsilaikė neblogai, todėl juos gal net bus galima naudoti.
„Pirmame aukšte planuoju įkurti nedidelį muziejų, jame bus Pacų laikų baldų, istorinės medžiagos. Savo kūrybą čia galės eksponuoti menininkai. Tai bus visuomeninės paskirties erdvė. Atverti ją planuoju po metų“, – sakė K.Derliūnas.
Pastatus išsaugoti norėjo ir bendruomenė
Irena Urbanavičienė
Jiezno bendruomenės centro vadovė
„Jiezno bendruomenės nariai labai didžiuojasi miesto istorija ir Pacų palikimu. Kai keli buvusių rūmų pastatai buvo apleisti, žmonės norėjo, kad jie atitektų bendruomenei, nors tikslaus plano, ką su jais daryti, neturėjome. Statiniai buvo perduoti Turto bankui.
Laimei, juos įsigijo žmonės, kuriems šis palikimas svarbus.
K.Derliūnas savo pastatą pamažu tvarko. O štai V.Gusą mes patys įkalbinėjome, kad jis įkurtų muziejų, ir jį kaip išgalėdami garsiname. Vyras yra labai charizmatiškas ir puikiai išmano mūsų miesto istoriją. Ekskursijos iki koronaviruso pandemijos pas jį vykdavo viena po kitos.
Prienų ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės drauge su Lenkijos Suvalkų pavietu rengia turizmui skirtą projektą, susijusį su Pacų istorija ir palikimu. Planuojama parengti turistinį maršrutą, kuris drieksis per šių savivaldybių teritorijas, bus įrengti informaciniai stendai, mažosios architektūros detalės, pasakojančios apie Pacų giminę.
Projektą baigti planuota 2022 metais, bet tam gali sutrukdyti koronaviruso pandemija. Vis dėlto kai Pacų kelias bus sudarytas, tikimės, kad Jiezną lankys dar daugiau turistų.“
