Lietuvos jūreivystės tyrinėtojai bruzda – kodėl pamirštas švedų laivyną taršęs etmonas J. K. Chodkevičius?

Atsakymo į šiuos bei kitus su Lietuvos jūreivystės praeitimi ir laivyba susietus klausimus, kurie vis dar skendi miglose, ieškos šeštadienį (lapkričio 6-ąją) Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyksiančio forumo „Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui?“ dalyviai.

LJM ir partnerių organizuojamas forumas vainikuos šiemet plačiai pažymimo šalies nacionalinio laivyno 100-mečio renginių programą. Lietuvos profesionaliosios jūreivystė ištakos siejamos su tarpukariu, prisimenant 1921 metų kovą į Klaipėdos jūrų uostą su trispalve atplaukusius du pirmuosius lietuviškus prekybos burlaivius „Jūratė“ ir „Kastytis“. Teigiama, jog tai buvo pradžių pradžia.

Kopgalio tvirtovėje įkurtame Jūrų muziejuje šią vasarą atidaryta atnaujinta interaktyvi ekspozicija apie Lietuvos jūreivystės praeitį, kurią jau išvydo tūkstančiai lankytojų. Palengva įsibangavus jubiliejinių renginių programai, visuomenėje spontaniškai įsižiebė diskusijos ar muziejininkai dėmesingai įvertino visus  svarbiausius istorinius įvykius, datas ir faktus, ar teisingai fiksuojamos Lietuvos laivyno ištakos?

„Šiemet minimos dvi iškilios datos – Lietuvos jūrų laivyno 100-metis ir LDK karvedžio J.K.Chodkevičiaus 400-osios mirties metinės. Pastarosios sukakties renginius organizuoja Etmono J.K.Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondas. Forume „Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui?“ aptarsime abi šias datas, jų istorinius fonus, atspindinčius ir mūsų jūreivystės raidą amžių tėkmėje“, – pasakojo LJM direktorė Olga Žalienė.

LJM darbuotojų pastangos nubaukti užmaršties dulkes nuo Lietuvos jūreivystės praeities puslapius įvertintos palankiai. Tačiau akylesni istorijos tyrinėtojai stebėjosi, o kai kurie netgi pyktelėjo, kad parodose, lauko ekspozicijose ir kitokiuose renginiuose akcentuojami tik tarpukario įvykiai, asmenybės, o garsusis etmonas J.K.Chodkevičius, 1609 metais vadovavęs istoriniam jūrų mūšiui prie Salacgryvos, kažkodėl pamirštas.

Didysis Lietuvos etmonas, Žemaičių seniūnas, Vilniaus vaivada, Livonijos administratorius  J.K.Chodkevičius minimas tarp garsiausių to laikotarpio Europos karvedžių. Sumaniai veikė prieš Rusiją, žygiavo į Moldaviją, ties Chotynu prie Dniestro sėkmingai atrėmė gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą, numalšino kazokų maištą Ukrainoje, vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės žygiams į Maskvą.

Kai Lietuvos didžioji kunigaikštystė paėmė į savo globą nusilpusią Livoniją, J.K.Chodkevičius stojo ginti valstybės sienų, narsiai kovojo su įsiveržusia Švedijos kariuomene, mūšiuose panaudojo laivus. Su jo vardu siejami pirmieji lietuvių bandymai kautis su priešais ne tik sausumoje, bet ir Baltijos jūros priekrantėje.

Padegamąja medžiaga aprūpinti J.K.Chodkevičiaus kariuomenės laivai 1608 metų spalį, Dauguvos žiotyse, prisidengę tamsa, netikėtai atakavo švedų karo flotilę – prisišliejo prie vieno didžiausio laivo, gabenusio beveik 400 karių, 30 patrankų, parako, ir jį padegė.

Per išpuolį praradę keturis laivus ir išsigandę švedai nuo LDK kariuomenės spruko į atvirą jūrą. Tai matydami Piarnu link atsitraukė ir 2000 raitelių. Švedijos karaliaus Karolio IX karo laivyną tada sudarė  40 patrankomis ginkluotų burlaivių.

Kitas kovų J.K.Chodkevičiaus kovų dėl Livonijos epizodas irgi susietas su Dauguvos žiočių gynyba – 46 švedų laivai nesėkmingai mėgino veržtis į upę, kariai netgi buvo įsitvirtinę Daugavgrybos pilyje.

Tačiau lietuviai švedų flotilę iš Dauguvos žiočių išstumė į jūrą – užgrobtos tvirtovės įgula liko be paramos. Tuomet LDK kariuomenės daliniai įsitvirtino pakrantėje, įsirengė pylimus su patrankomis.

Mūšių su švedais liudininkai mini, jog LDK etmonas J.K. Chodkevičius, vydamas priešus nuo Dauguvos, aktyviai naudojo galeras – ginkluotus ilgus karo laivus, branderius su padegamosiomis medžiagomis.

Prisiminę prieš šimtą metų Klaipėdoje pasirodžiusius pirmuosius lietuviškus laivus „Jūratė“ ir „Kastytis“ istorikai sulaukė pastabų dėl kai kurių esą nutylėtų arba tinkamai neįvertintų praeities faktų ir datų, chronologinių interpretacijų, abejotino Lietuvos jūreivystės pradžios fiksavimo – teigta, jog nepelnytai pamirštas LDK etmono J.K. Chodkevičiaus vardas, jo kovos su švedais prie Salacgryvos.

„Vis dar prieštaringai vertinamos „jūrinės valstybės“ ir „jūrinio laivyno“ sąvokos, Lietuvos valstybingumo įvairiais laikotarpiais ypatumai, todėl istorikams nėra lengva susitarti dėl bendrų kriterijų. Forume nebus ieškoma vienos „istorinės tiesos“ – išklausysime įvairių nuomonių, argumentų šiuolaikinio jūros reikšmės valstybei suvokimo ir refleksijų kontekste. Gal minimos istorinės datos ir nėra tikslios, gal reikia papildymų?“ – svarstė LJM direktorės pavaduotojas istorikas Romualdas Adomavičius.

Abiejų Tautų Respublika ir LDK XVI-XVII amžiais valdė Prūsiją ir dalį Livonijos su Dancigo ir Rygos uostais. Istorikai išskiria kelis ryškesnius lietuviškojo jūriškumo kontūrus: LDK etmono J.K.Chodkevičiaus ir jo kariuomenės sėkmę 1609 metais Salio (Salacgryvos) jūrų mūšiuose su švedais, naudojant perimtus laivus ir padegamuosius branderius, o taip pat dar prieš Liublino uniją Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 1568 metais įsteigtos Jūrų komisijos (lot. Commissio Maritima) veiklą.

„Jūreivystė neiškart suvokta kaip valstybės nepriklausomybės stuburas, ekonominė ir politinė būtinybė, skatinanti ryšius su Vakarais. Tarpukariu Lietuva ėmėsi aktyvesnės jūrinės politikos, bet tik XX amžiaus 4-ąjame dešimtmetyje įsitvirtino prie Baltijos. Ryškesnis jūros dėmuo lietuvių, pirmiausiai inteligentijos tautinėje sąmonėje, atsirado Pirmojo pasaulinio karo metais“, – pastebi R.Adomavičius.

Forume „Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui“ dalyvaus istorikai R.Adomavičius (Lietuvos jūrų muziejus), Genovaitė Kirkienė ir Alfredas Bumblauskas (Vilniaus universitetas), Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas). Diskusijas moderuos LDK etmono J.K.Chodkevičius labdaros ir paramos fondo vadovas, televizijos projekto „Nacionalinė ekspedicija“ sumanytojas ir organizatorius Edmundas Jakilaitis.