Nors jau įpusėjo ruduo, Trakų Vokės dvaro sodybos lankytojai neužmiršo. Jų poilsio dienomis dar daugiau, nes apžiūrėti ansamblį spalio ir lapkričio mėnesiais dėl filmavimo darbų galima tik savaitgaliais.
2017-aisiais perėmus Trakų Vokės dvaro ansamblį iš netinkamai jį tvarkiusios Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, šiuo metu atlikta apie trečdalį tvarkybos darbų.
Nors lankytojai jau gali grožėtis atgimusiomis salėmis, dar teks atkurti vidaus interjerus, atlikti kitus daug kainuojančius darbus.
Pradžia – prieš 3 metus
Pasak viešosios įstaigos Trakų Vokės dvaro sodybos direktorės Ievos Šiušaitės, dvaras išgyveno labai sudėtingų etapų. Kai visiškai apleistas buvo perimtas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, dar patyrė ir išbandymą prastais rangovais, dėl kurių kiekviena diena prasidėdavo su baisia įtampa, stebint, kad rūmams nebūtų pakenkta.
1876–1880 metais iškilęs neoklasicizmo stiliaus Trakų Vokės dvaras suprojektuotas architekto Leandro Markonio.
Savivaldybei perėmus rūmus ir pradėjus tvarkybos darbus pirmajame etape pasirūpinta sutvarkyti rūmų cokolį, buvo pakeisti rūsio langai, įrengta pamatų hidroizoliacija.
Vėliau antrasis etapas buvo skirtas naujam elektros ir vandens įvadui įvesti, lauko inžineriniams tinklams, vėdinimo šachtoms, elektros generatoriui sutvarkyti.
Dabar tvarkomi fasadai, atkuriami lipdiniai, iliuziniai langai, viduje tvarkomas rūsys, visos komunikacijos – šildymas, vėdinimas, elektra, sauga, sanitariniai mazgai, įrenginėjami priešgaisriniai rezervuarai, tvarkomi langai ir durys, paradiniai laiptai, vedantys į rūmų parterius, ir romantiški rūmų balkonėliai.
Rūsyje laukė netikėtumas
Pradėjus tvarkyti rūsį, kuriame pagal projektą numatytos pagalbinės ūkinės patalpos ir ekspozicinės erdvės, laukė netikėtumas.
Nugremžus du 1970 ir 2010 metų sluoksnius betoninių grindų, kurių storis buvo net 27 centimetrai, atsidengė palyginti gerai išsilaikiusios autentiškos plytų grindys. Atkūrus rūsio patalpų aukštį atsivėrė daugybė užmūrytų perėjimų, angų.
Drėgname rūsyje norėta įrengti grindų šildymą, tačiau, suradus labai gerai išsilaikiusį autentišką grindų sluoksnį, kurio išliko apie 70 proc., sprendimai keitėsi.
Senos grindys buvo atidengtos, prie jų pritaikytos naujos plytelės ir dabar gerai matyti, kur yra išlikęs senasis grindinys, o kur – nauja danga.
Tunelis vedė į virtuvę
Pradėjus valyti rūmų fasadus, atidengiant seniausius polichromijos sluoksnius paaiškėjo, koks puošnus buvo XIX amžiaus antrojoje pusėje statytų rūmų fasadas, kaip atsakingai buvo parinktos spalvos ir dekoras.
Šalia šių darbų didelis iššūkis – stogo ketaus baliustradų tvarkyba ir restauravimas bei istorinio tunelio restauravimo darbai.
Toks tunelis – vienintelis išlikęs Lietuvoje. Jis jungia rūmus su buvusia virtuve. Dabar tunelis baigiasi aklina siena – buvusios virtuvės patalpos yra vienos iš daugelio apgyvendintų Trakų Vokės dvaro sodyboje.
I.Šiušaitė pasakojo, kad rūmų kadastro byloje tunelis net nebuvo paminėtas. Sovietmečiu jis buvo suniokotas nutiesus nuotekų vamzdžius. Tunelis išskirtinis dar ir tuo, kad jame yra penki stoglangiai.
Įėjimas – pro kolonas
I.Šiušaitė pasakojo, kad apžiūrėjus L.Markonio vilas Lenkijoje sužinota, jog pirmajame aukšte, vos tik įėjus į rūmus, turi būti biblioteka-biliardinė. Atrodė nelogiška, kad prieš pakliūdami į pokylių salę svečiai turi laukti nejaukiame hole, kur daug skersvėjų.
Spėjimai pasitvirtino – pradėję tyrinėti sieną ir bandydami surasti, kurioje vietoje turėjo būti durų anga, specialistai rado dvi puošybines kolonas.
Anksčiau manyta, kad sovietmečiu kolonos buvo išgriautos, bet jas atradus pasikeitė įėjimo į salę sprendinys. Dabar įėjimas veda pro stilizuotas kolonas – jos buvo užmūrytos ne sovietmečiu, o prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Šiuo metu viešoji įstaiga Trakų Vokės dvaro sodyba valdo rūmus, dalį istorinių arklidžių pastato, perėmė parko vartus, tvoras, vandens bokštą ir sargo namelį. Iš viso tai – 16 pastatų, kurių plotas – per 3 tūkst. kvadratinių metrų.
Oficina, svirnas, tvartas, pirtis ir skalbykla, kumetynas valdomi privačių savininkų.
Koplyčia-mauzoliejus ir raudonųjų vartų sargo namelis jau restauruoti ir yra prižiūrimi Lentvario parapijos religinės bendruomenės pastangomis.
Likę daug brangių darbų
I.Šiušaitės žodžiais, Trakų Vokės dvaro rūmuose nėra pompastikos, jie buvo tiesiog patogūs gyventi. Tam skirti ir 11 išėjimų į sodą ir parką, nors tai nebūdinga šiaurietiškai architektūrai.
Kalbėdama apie Trakų Vokės rūmų ateitį I.Šiušaitė minėjo, kad dar laukia daugybė darbų, kurių kaina didžiulė. Tarkime, dar nepradėti atkurti vidaus interjerai, nesutvarkyta stogo baliustrada.
Direktorė sakė, kad pagrindinė veikla bus kultūros renginiai. Antrajame rūmų aukšte bus įkurti rezidenciniai kambariai.
„Kad išgyventume, dalis paslaugų turi būti komercinės. Išgyvename iš vestuvių fotosesijų ir filmavimų, bet labiausiai džiaugiamės parodomis, koncertais, spektakliais“, – kalbėjo I.Šiušaitė.
Primins švedų menininkės gyvenimą
Trakų Vokėje Holivudo režisierius Lasse Hallströmas šiuo metu kuria biografinį filmą „Hilma“ apie revoliucinę švedų menininkę ir feminizmo pradininkę Hilmą af Klint (1862–1944).
Anksčiau L.Hallströmas yra sukūręs kino filmus „Tema pokalbiui“, „Sidro namų taisyklės“, „Šokoladas“, „Hačiko. Šuns istorija“.
Filmas „Hilma“ pasakos apie paslaptingą H.af Klint gyvenimą. Jos netradicinis menas bei dvasingumas lėmė, kad 1300 jos meno darbų ilgus dešimtmečius buvo visiškai nežinomi pasauliui.
Šiais laikais H. af Klint yra viena pirmųjų Vakarų pasaulio abstraktaus meno kūrėjų.
