Tvarkybos darbų metu pakeisti mediniai langai, restauruotos lauko durys, atkurta stogo danga iš medinių skiedrų, pagrindinis bažnyčios bokštas ir šoniniai bokšteliai su kryžiais, restauruota kryžiaus su Nukryžiuotojo skulptūra, sutvarkyta pamatų cokolinė dalis. Taip pat įrengta nuogrinda, žaibosauga bei atlikti kiti darbai.
Spalio mėnesį KPD paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė vienos seniausių iš išlikusių Lietuvos medinių bažnyčių – Pikelių (Mažeikių rajonas) Švč. Trejybės bažnyčios tvarkybos darbus. Pikelių Švč. Trejybės bažnyčios statinių komplekso Švč. Trejybės bažnyčia yra nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas, paskelbtas paminklu.
Tvarkybos darbai atlikti iš valstybės, Mažeikių rajono savivaldybės lėšomis ir rėmėjų lėšomis, darbus vykdė bendrovė „Virbata“.
Anot paveldosaugininkų, iš rašytinių šaltinių žinoma, jog krikščioniška Pikelių bažnyčia stovėjo jau XVII amžiaus pradžioje, tačiau neatmestina, kad ir anksčiau.
Mažeikių krašto enciklopedijoje teigiama, kad katalikišką Pikelių bažnytėlę 1625 metų gegužės 1 dieną Melchioras Bilevičius išardė ir atsivežęs į savo Griežės dvarą pastatė kaip evangelikų reformatų bažnyčią.
Tačiau šiais laikais neaptikta jokių bažnyčios pėdsakų Griežės dvare. Bažnytiniai dokumentai, anot enciklopedijos, liudija, kad vyskupas J. Karpis 1739 metais atgavo priklausantį bažnytinį turtą. Praėjus dešimtmečiui nuo katalikiškos Pikelių bažnyčios pagrobimo, buvo pastatyta kita – šiandieninė, tuomet tik vienos navos. Vėliau, spėjama, kad 1752 metus, prie jos buvo pastatytos dar dvi navos.
1756 metais Pikelių bažnyčiai dovanoti du valakai žemės, o 1761 metų balandžio 26 dieną vyskupas Antanas Tiškevičius bažnyčią pašventino.
1785 metais Mykolas Važinskis įrengė puošnų barokinį Šv. Mykolo altorių, kurio frontone puikuojasi herbas „Abdank“, taip pat dovanojo altoriaus žvakidžių. Važinskių giminė dažnai rėmė Pikelių bažnyčią. Vyskupo Motiejaus Valančiaus žiniomis, 1841 metais prie Pikelių bažnyčios gyveno du kunigai, bažnyčios beneficiją sudarė du valakai ir 24 margai žemės, ir 2722 rubliai kapitalo, bažnyčia priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai.
1880 metais bažnyčia remontuota, 1944 metais buvo nuverstas jos bokštas, sudegė medinė varpinė.
