„Darbai radinių fiksuotose vietose sustabdyti (...). Dėl aptiktų radinių projekto veiklos ribojamos, privalome keisti projektinius sprendimus“, – sakė „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.
Archeologo Donato Zubricko teigimu, rastos keturios kaukolės, kitų skeletų kaulų.
Jis atkreipė dėmesį, kad rūsių sienose matomos išmūrytos arkos, manoma, jog ten galėtų būti užpiltos kriptos iš ankstesnės bažnyčios ar galbūt pirmosios Varnių katedros.
Aptikus šiuos radinius, pradėti archeologiniai žvalgymai aplink pastatą, numatytų pamatų nuogrindos vietoje. Rytinėje pastato dalyje atidengti dar dveji pamatai bei plytų mūras. Pirminiais duomenis, tai galėtų būti ankstesnio nei 1767–1770 metais stovėjusio seminarijos pastato struktūra.
Anot pranešimo, po atliktų archeologinių žvalgymų archeologai rekomenduoja surinkti duomenis, priskirtinus Varnių kunigų seminarijos pastato vertingosioms savybėms, ir juos teikti Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybai.
„Rekomenduotina pastato viduje tolesnius rūsių valymo darbus leisti atlikti tik vykdant archeologinius tyrimus, o atidengtas architektūrines dalis (pastatus, rūsius) teikti Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybai tam, kad būtų galima suteikti teisinę apsaugą ir numatyti sprendinius joms išsaugoti“, – teigiama archeologo D. Zubricko rašte.
Vietoje, kur dabar stovi Žemaičių vyskupystės muziejus – buvusi Varnių kunigų seminarija – XV–XVII amžiais buvo kapinės.
Jau prieš planuojant statybos darbus, aplink pastatą buvo numatyta atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus bei žvalgymus.
Pietinėje pastato dalyje pagal projektą numatyta įrengti geoterminio šildymo sistemos inžinerinius tinklus, todėl prieš vykdant bet kokius žemės judinimo darbus, šiose vietose atliekami detalieji archeologiniai tyrimai.
Palei pietinę pastato sieną archeologiniai tyrinėjimai atlikti anksčiau – 1984, 1985 ir 1995 metais. Jau šių tyrimų metu nustatyta, kad šioje kapinyno dalyje gausu palaidojimų. Mirusieji laidoti karstuose, radinių nėra gausu, išskyrus pavienius žalvarinius žiedus, monetas ar karsto vinis.
Šiemet ties pietine pastato siena atidengti griautiniai palaidojimai.
„Iš pradžių kapavietes skaičiavome vienetais, dabar jų aptinkame dešimtimis. Praktiškai visi kapai koncentruojasi ant kalvelės, palaikai sulaidoti tankiai“, – sakė archeologas Mindaugas Brazauskas.
Anot jo, šis kapinynas sietinas su krikščionybės sklaida Žemaitijoje.
„Surinkti bei inventorizuoti pavieniai kaulai bei sveiki skeletai bus papildomai ištirti Vilniaus universiteto antropologų bei bus gauti kiti svarbūs duomenys apie tuo metu gyvenusius žmones, jų amžių, ligas, demografiją ir panašiai“, – teigė archeologas.
Archeologiniai kasinėjimai dar truks mažiausiai dvi savaites.
Žemaičių vyskupystės muziejaus rekonstrukciją planuojama baigti iki 2023 metų.
Čia bus sukurtos naujos interaktyvios ekspozicijos, organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, apžvalgos ekskursijoms pritaikytas varpinės bokštas.
Darbus atlieka generalinis rangovas bendrovė „Infes“.
