Dažnai ji vadinama pirmąja Europos Konstitucija, nes prieš 230 metų, 1791 m. gegužės 3 d., ją priėmė Abiejų Tautų Respublikos Seimas, aplenkęs net prancūzus. Tai buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta ir užrašyta konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje, po Jungtinių Valstijų konstitucijos.
Visų Abiejų Tautų Respublikos žemių (Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusios ir Latvijos) istorijai brangus dokumentas atvežtas iš Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje. Jis ypač retai palieka archyvo saugyklas.
Valdovų rūmų muziejaus ir parodos partnerių Lenkijoje – Adomo Mickevičiaus instituto ir Varšuvos karališkosios pilies – pastangomis šį dokumentą leista išvežti į Lietuvą.
Konstitucija į Vilnių atvežta specialiu, muziejinėms vertybėms skirtu transportu, kuriame galima palaikyti mikroklimatą ir užtikrinti eksponato saugumą. Vertingą krovinį iki Valdovų rūmų muziejaus durų per Lenkijos teritoriją lydėjo apsaugos tarnybos ekipažai, Lietuvoje – policija.
Minint 230-ąsias 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (Tarpusavio įžado) priėmimo metines, Valdovų rūmų muziejuje antradienį, spalio 19 dieną, atidaroma tarptautinė paroda „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“.
Joje pristatomi XVIII a. antros pusės Lietuvos ir Lenkijos modernėjimo procesai, parodyta, kaip gimė „švelniosios revoliucijos“ epocha, kas buvo pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai Lietuvoje, kaip keitėsi tautos, Tėvynės samprata. Apie daugelį tuo metu įvykusių permainų šiandien nesusimąstome ir tai suprantame kaip demokratinės valstybės pagrindą.
Tačiau būtent XVIII a. antroje pusėje, vyraujant didžiulei geopolitinei įtampai, įvyko milžiniški pokyčiai: įtvirtinamas įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimas, suformuojama nepriklausoma teismų sistema, įvykdomos švietimo, vietos savivaldos, valstiečių padėtį lengvinančios reformos, iškeliama idėja, kad tauta, sudaryta iš visų luomų, yra pagrindinė valstybės vientisumo ir suverenumo gynėja.
