Dalį kūrinių jis eksponuoja šią savaitę Vytauto Didžiojo karo muziejuje (VDKM) atidarytoje parodoje „Platus miniatiūrų pasaulis“ ir sako: „Jei tai patiks bent vienam žmogui, reiškia, kad darbas nenuėjo veltui“.
T. Svirupskio darbai gyvi, patrauklūs, bet kartu ir informatyvūs. Autoriui labai svarbu tiksliai atskleisti įvykius, faktus ir detales, todėl meninę išmonę pasitelkia tik tokiais atvejais, kai niekur nepavyksta rasti istorinių šaltinių, padedančių atkurti fragmentus.
Todėl dauguma jo darbų – labai realistiški. Bet kartais, norėdamas paryškinti charakterius ir įvykius, sustiprinti įspūdį, kūrėjas nevengia sarkastiškų, gal net groteskiškų meninės raiškos priemonių, tirštindamas spalvas tarsi hiperbolizuoja tikrovę.
Jo kūrybinis polėkis užgimė vaikystėje, kai tėvų namuose, atsigulęs ant kilimo, stumdė kareivėlių figūrėles, bandydamas sudėlioti vaizduotėje iš perskaitytų knygų iškylančias scenas.
Jau tada skleidėsi erdvinių maketų kūrėjui būdingas bruožas – dėmesys detalėms: kas už ko slepiasi, kokiu atstumu stovi, į kurią pusę atsisukęs, kad šūvis būtų taiklus, ir panašiai. Laikui bėgant, kilimą pakeitė jūros puta, scenos ir jų raiškos priemonės darėsi vis sudėtingesnės, o pomėgis neblėso.
Domėjimasis istorija ir karyba nulėmė tai, kad apie 99 proc. darbų vienaip ar kitaip yra susiję su šia tema. Nors, kaip pats T. Svirupskis sako, jį dar labai traukia seno, apleisto, rūdimis apėjusio, kur nors nuošalėje palikto transporto vaizdinys.
„Skatinamas kilnaus tikslo kuo daugiau žmonių sudominti istorija, uždegti meile tėvynei ir tikėdamas, jog vaizdinė medžiaga savo patrauklumu pajėgi tai padaryti, autorius per dvidešimt savo darbų padovanojo Vytauto Didžiojo karo muziejui, kad su jais galėtų susipažinti daugiau žmonių“, – teigiama šio muziejaus pranešime.
