Atnaujinant Kauno gatves ar statant naujus pastatus darbo nestinga ir archeologams. Prieš atliekant darbus jie tyrinėja senuosius miesto sluoksnius ir randa net lobių. Štai šiuo metu rekonstruojant Senamiestyje esančią Vilniaus gatvę pavyko aptikti netikėtą ir gana retą radinį – padirbtą Vytauto Didžiojo laikų monetą.
Kiek anksčiau atnaujinant Laisvės alėją – visą pinigų lobį.
Ne vienoje Kauno vietoje archeologinius kasinėjimus atliekantis mažosios bendrijos Praeities tyrimų instituto vadovas archeologas Simonas Sprindys atskleidė, kokį radinį svajoja aptikti Kaune ir kaip sekasi bendradarbiauti su remonto ir statybų darbus atliekančiais rangovais.
– Liepos mėnesį prasidėjo Vilniaus gatvės atnaujinimo darbai. Ši gatvė buvo tvarkyta sovietmečiu, tad ar dar pavyksta rasti vertingų archeologinių radinių? – „Laikinoji sostinė“ paklausė S.Sprindžio.
– Vilniaus gatvės archeologinius žvalgybos darbus atlikome liepą, o rugpjūtį prasidėjo detalesni tyrimai. Aplink Kauno arkikatedrą baziliką pavyko atrasti XV amžiaus grindinio fragmentų. Jis buvo iš smulkių akmenų ir plytų. Taip pat aptikome ir XVII amžių menančių medienos fragmentų, jie, matyt, buvo pakloti ten, kur buvo drėgnos vietos.
Daugiausia radome XV–XVII amžių keramikos šukių – tai indų, kuriuose buvo laikomi maisto produktai, likučiai, taip pat XVI amžiaus krosnių koklių detalių. Aptikome ir įvairių laikų monetų.
Įdomiausias radinys yra 1413–1430 metais kaldinta moneta – dinaras. Ją radome netoli Vilniaus ir M.Daukšos gatvių sankryžos. Vytauto Didžiojo laikais jos būdavo sidabrinės ir tokių eksponatų yra ne viename Lietuvos muziejuje. Bet mūsų atrasta moneta yra iš sidabro ir vario lydinio. Tai leidžia spręsti, kad pinigą buvo bandoma sufalsifikuoti. Todėl tai retas ir įdomus radinys. Kokios dar staigmenos laukia Vilniaus gatvėje, sunku prognozuoti.
– Kokie, jūsų nuomone, pastaruoju metu Kaune aptikti archeologiniai radiniai yra vertingiausi?
– Be abejo, tai monetų lobis, kuris buvo atkastas 2018 metais atnaujinant Laisvės alėją.
Darbininkai netoli savivaldybės ekskavatoriaus kaušu iškėlė molinę puodynę su 356 Žygimanto Augusto laikų monetomis – dvidenariais, grašiais, ketvirtokais. Tą pačią dieną, sustojus gatvės rekonstrukcijos darbams, archeologas iškastose žemėse surado dar 393 XVI amžiaus monetas bei puodyninio koklio šukių.
Tai didžiausias Kaune aptiktas ir gana retas lobis.
– Ar Kaune yra vietų, kuriose dar galima tikėtis atrasti vertingo palikimo?
– Taip. Pavyzdžiui, liepos mėnesį tyrėme ir dabar remontuojamą Šv.Gertrūdos gatvę. Mūsų užduotis buvo ištirti vietas, kur statomi nauji troleibusų kontaktinėms linijos skirti atraminiai stulpai.
Po žeme aptikome septynių statinių liekanas. Įdomiausios buvo Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankirtoje, po automobilių stovėjimo aikštele. Ten radome gerai išsilaikiusį skliautuotą XVIII amžiaus pastato rūsį. Mes radinį užfiksavome ir vėl užkasėme. Bendrovė „Kauno autobusai“ sutiko, jog atraminis stulpas būtų statomas tolėliau, kad radinys nebūtų suniokotas.
Ateityje reikėtų aiškintis, koks pastatas tuo metu toje vietoje stovėjo, jei jis buvo reikšmingas, tyrinėjimus būtų galima tęsti. Tokių atvejų gali būti ir daugiau, bet reikia atlikti analizę, kur stovėjo vertingiausi pastatai.
– Gal turite svajonę, ką Kaune norėtumėte atrasti?
– Nors dabartinė Kauno pilies teritorija tyrinėta ne kartą, į prie jos esančią Nemuno ir Neries santaką reikėtų sugrįžti. Yra žinių, kad kažkur toje vietoje stovėjo pirmoji kryžiuočių XII amžiuje pastatyta pilis. Kur, niekas iki šiol nerado, ir toks radinys praplėstų istorines perspektyvas.
Man yra tekę tyrinėti prie pat santakos esančio stadiono teritoriją. Deja, ji būdavo užliejama vandens, dėl to XIX ir XX amžiais šią teritoriją žmonės bandė atkovoti nuo upių. Ten pavyko rasti tik XVII amžiaus archeologinį sluoksnį, bet jis niekuo nėra ypatingas.
– Kaip pavyksta sutarti su mieste remonto ir statybų darbus vykdančiais rangovais, ar jie stengiasi nesunaikinti galimai vertingų radinių?
– Archeologai statybvietėse nėra laukiami išskėstomis rankomis, nes jei kas nors randama, darbai sustoja. Vis dėlto neretai būna, kad darbininkai patys mūsų klausinėja, kaip mums sekasi, kokios vertės yra radiniai.
Manau, kad būna atvejų, kai apie radinius mums nepranešama ir mes to jau niekada nesužinosime. Bet jei iškasami kaulai, apie tai esame informuojami, nes žmonės tai laiko savo moraline pareiga.
Taip nutiko ir atnaujinant Vilniaus gatvę. Prie arkikatedros bazilikos buvo aptikti keli kaulai. Toks radinys nenustebino, nes XV–XVII amžiais žmonės buvo laidojami prie kiekvienos bažnyčios. Manau, kad sovietmečiu remontuojant šią gatvę bei arkikatedros prieigas kaulai ir pateko po tada klotu grindiniu.
Kaulų buvo rasta ir prie požeminės perėjos. Ten yra Švč.Sakramento bažnyčia. Kadaise prie bažnyčios veikė ir vienuolynas, jo kriptose buvo laidojami žmonės. Sklando legendos, kad caro valdymo laikais kriptos buvo išdraskytos, jas norėta paversti sandėliais.
Gali būti, kad iš kriptų išnešti kaulai buvo užkasti vienuolyno kieme, ilgainiui jie įsimaišė į Vilniaus gatvės gruntą.
