Ekskursija „Keliauk, aplankyk, pažink: Pumpėnų krašto architektūros paveldas“ į mažą miestelį subūrė per septyniasdešimt kultūros paveldu besidominčių smalsuolių iš visos Lietuvos.
Žmonių vienybės simbolis
Daugeliui ekskursijos dalyvių rūpėjo pamatyti garsųjį Pumpėnų malūną, kuris viešojoje erdvėje dažnai minimas kaip žmonių vienybės simbolis.
Pumpėnų malūnas buvo pastatytas 1920-aisiais, po to SSRS nacionalizuotas, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę privatizuotas. Bėgant laikui, objekto būklė vis prastėjo. Pernai malūną įsigyję pumpėniškiai jį valdyti perdavė ne pelno siekiančiai organizacijai VšĮ „Būk geresnis“.
Malūno atgimimas suvienijo per 300 žmonių ir verslų, kurie finansiškai rėmė šią idėją ir prisidėjo prie tvarkybos darbų bei architektūros, konstrukcijų tyrimų parengimo ir kitos būtinos dokumentacijos. Paramos buvo urinkta 18.000 eurų.
Neprireikė nė metų tvarkybos darbų projektui parengti ir tyrimams atlikti. Šie buvo pateikti Kultūros paveldo departamentui su prašymu Pumpėnų malūno restauracijai skirti finansavimą.
Tačiau pumpėniškiai sudėję rankų nelaukia – jau dabar organizuoja ekskursijas, pastatė informacinį stendą, išvalė objekto vidų bei sutvarkė aplinką. VšĮ „Būk geresnis“ steigėjas Arminas Vareika neabejoja Pumpėnų malūno sėkme ir tiki, kad objektas artimiausiu metu sulauks institucijų dėmesio ir gaus finansavimą tvarkybos darbams.
„Pumpėnų malūnas yra unikalus objektas Lietuvos mastu. Privalome jį išsaugoti ateities kartoms. Malūno atgaivinimas yra ne vieno žmogaus ar verslo užmojis, tūkstančiai žmonių palaiko šią idėją, o didelė dalis jų skyrė finansinę paramą dokumentams parengti.
Ši vienybės istorija jau dabar pritraukia ekskursijas bei smalsuolių, tarp kurių yra daug norinčių ištiesti pagalbos ranką, kad tik malūnas vėl plačiai atvertų duris lankytojams.
Tikiu, kad ši atgimimo ir malūno įveiklinimo istorija įkvėps lietuvius dar labiau domėtis paveldu ir dėti pastangas jį išsaugojant“, – vylėsi A.Vareika.
Malūnas šia proga pasipuošė didžiule Europos paveldo dienų vėliava bei atributika, kuri dalyviams sukūrė šventinę nuotaiką.
Į Pumpėnus – iš Argentinos
Domingo Avellaneda Cabanillas – popiežiaus Pranciškaus tautietis, kunigas ir vienuolis ateitininkas. Jis atvyko į mažą Pumpėnų miestelį prieš 18 metų su evangelizacijos misija iš Argentinos ir šiandien yra dažnas svečias jaunimo renginiuose, linksmų istorijų ir nuotykių pasakotojas bei geras futbolo komandos draugas.
Kunigas pasveikino ekskursijos svečius, atvykusius į didžiausią Pasvalio rajono bažnyčią, papasakojo, kuo ši bažnyčia yra turtinga ir pabrėžė, kad parapija garsėja dvasiniais turtais.
Esminis šios šventovės istorijos momentas – 1675 metais Jurgio ir Povilo Zavadskių įkurdinti karmelitai ir jiems pastatyta medinė bažnyčia. Dabartinė bažnyčia yra vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir klasicizmo bruožų. Ji – stačiakampio plano, halinė, bebokštė, su pusapskrite apside, trimis priestatais. Vidus – trijų navų, skliautuotas, o šventoriaus tvora akmenų mūro.
Legendomis apipintas obeliskas
Ekskursiją tęsė iš Pumpėnų miestelio kilęs kraštotyrininkas, žygeivis Algimantas Stalilionis, o automobilių kolona pajudėjo link Lavėnų gyvenvietės.
Vos pravažiavus Lavėnų kaimą, ekskursijos dalyvių dėmesį atkreipė viduryje lauko stovintis obeliskas su Vyčiu. Šio bokšto pastatymo legenda byloja, kad obeliskas pastatytas šių žemių paveldėtojui, vieninteliam dvarininko (generolo) sūnui, kuris buvo didelis mėgėjas jodinėti ant žirgų. Kartą jodinėdamas raitelis nukrito nuo žirgo ir nuo traumų mirė.
Tikrinant archyvinius dokumentus, pasitvirtino, kad Juozapas Vavžeckis turėjo du sūnus, kurių vienas buvo miręs dar kūdikis, o kitas ─ Aleksandras Vavžeckis (g. 1815 m. ) mirė 1833 m. Vilniuje, kur mokėsi karo mokykloje. Jis palaidotas Niurkonių koplyčios rūsyje.
Tad pagal žmonių pasakojimus obeliskas skirtas generolo J.Vavžeckio sūnui Aleksandrui. Algimanto iniciatyva obeliskas buvo išsaugotas, o jo viršų papuošė Vytis.
Paminklas Niurkonių kaime
Pumpėniškis Algimantas neslėpė, kad kalbėti apie Niurkonių kraštą ir kerinčią jo istoriją bei legendas galėtų nesustodamas. Niurkoniai – sena gyvenvietė. Ji neabejotinai buvo jau XVI a. pirmoje pusėje.
Tačiau pirmą kartą Niurkonių kaimo pavadinimas aptinkamas tik 1554 m. Upytės valsčiaus inventoriuje. Iš Niurkonių koplyčios atidarymo aprašymo žinoma, kad koplyčią pastatė 1794-ųjų sukilimo Žemaičių divizijos vado T. Kosciuškos įpėdinio Tomo Vavžeckio brolis, generolas Juozapas Vavžeckis.
Mūrinė koplyčia pastatyta pagal architekto Juliaus Groso projektą. Išorinis jos paviršius apdailintas smulkių akmenėlių mozaika, stogas čerpinis, iš galo yra rūsys, kuriame palaidoti koplyčios fundatoriai ir jų giminės.
Viena nekelia abejonės: koplyčia Niurkoniuose yra Tomo Vavžeckio memorialas, pastatytas 1828 m. jo atminimui. Pumpėniškiai įsitikinę, kad ši vieta privalėtų būti saugoma nuo sugriuvimo, nes yra ne tik architektūros, bet ir istorijos paminklas 1794 m. sukilimui – galima sakyti, vienintelis visoje Lietuvoje.
