Vienas seniausių muziejaus rinkinių
XIX a. Lietuvos istorija – tai okupuoto krašto istorija. Po Lietuvos-Lenkijos Respublikos padalinimo 1795 m. didžioji Lietuvos teritorijos dalis atsidūrė Rusijos imperijoje. Iš šios okupacijos kraštas išsivadavo tik 1918 metais, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
XIX a. Lietuvos kultūrai buvo suduoti du itin skaudūs smūgiai: numalšinus 1831 m. sukilimą, 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas, o numalšinus 1863 m. sukilimą, uždrausta lietuviška spauda (1864–1904). Todėl iki 1863 m. muziejuje esančios teatro vaidinimų, koncertų bei kitokio pramoginio turinio afišos yra išspausdintos lenkų arba lenkų ir rusų kalbomis, o afišos, kviečiančios į kultūrinius renginius po 1863 m., išspausdintos tik rusų kalba.
Parodoje pristatoma XIX a. Vilniaus miesto afišų kolekcija – vienas seniausių ir gausiausių (beveik du su puse tūkstančio skirtingų afišų) LTMKM saugomų rinkinių, pasakojančių apie XIX a. Vilniuje vykusį kultūrinį gyvenimą.
Nepaisant sudėtingų politinių aplinkybių XIX a. afišų turinys atspindi tarpkultūrines sąsajas, kurios visų pirma skleidėsi europinėje erdvėje. Afišos liudija, jog XIX a. Vilniaus publika, kaip ir kitų Europos sostinių publika, žavėjosi Williamo Shakespeare’o, Nikolajaus Gogolio, Aleksandro Ostrovskio, Johanno Wolfgango Goethe’s, Friedricho Schillerio, Aleksandro Fredro, Victoro Hugo, Carlo Maria von Weberio, Gioacchino Antonio Rossinio, Jacques Offenbacho, Karolio Kurpinskio, Pierre-Augustin Caron de Beaumarschais, Giovanni Boccaccio, Jean Baptiste Molière, Aleksander Dumas, Giuseppe Verdi, Vincenzo Bellini, Gaetano Donizetti, Gioacchino Rossini, Wolfgango Amadeaus Mozarto ir daugelio kitų dabar ir tada garsių užsienio autorių kūriniais.
Parodoje atkreipiamas dėmesys į aštuoniolika metų Vilniuje gyvenusio ir kūrusio kompozitoriaus Stanisławo Moniuszkos svarų indėlį į miesto muzikinį gyvenimą bei eksponuojame natas iš muziejuje saugomų natų rinkinio. Vilniaus miesto pramogų nišą nemažai papildė ir gastroliuojančių trupių pasirodymai iš Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Rusijos.
Kultūros gyvenimo liudininkės
XIX a. pirmoje pusėje pakilimą išgyveno mechaninis teatras, kurį lėmė itin aktyvi technikos raida. Vilniuje (1841–1859) gastroliavo inžinieriaus rumuno Jordakio Kuparenko optinis ir kinetozografinis teatras.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomos kelios dešimtys afišų, skelbusių Kuparenko pasirodymus. Šio teatro vaidinimai buvo rodomi Rotušėje veikusiame Vilniaus miesto teatre, bei Mažųjų Radvilų rūmų (čia dabar įsikūręs Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus) kieme.
Afišos, bylodamos apie to meto dramos, muzikos spektaklių ir koncertų repertuarą, cirko vaidinimus, judančių paveikslų (kinoramų) seansus, supažindina su kūrinių pavadinimais, autorių ir atlikėjų vardais, kitais įdomiais faktais apie XIX a. kultūrinius renginius: apie jų skaičių, dažnumą, pasirodymo vietas, per pertraukas atliekamą muziką, bilietų kainas ir kt.
Šalia afišų – mechaniniai instrumentai
Parodoje „XIX a. muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“ pristatomos ir XIX a. vid. Lietuvoje paplitusios fisharmonijos bei mechaniniai muzikos instrumentai.
Jau LDK didikų rūmuose, miestų rotušėse, varpinėse buvo įrengta kurantų, išpopuliarėjo įvairūs buities daiktai (laikrodžiai, tabokinės, žaislai) su juose įtaisytais muzikos automatais. XIX a. pabaigoje Lietuvos dvare turėti orkestrą, sudarytą iš didelės grupės muzikantų, ir klausytis jo atliekamų populiarių operų ir operečių arijų melodijų buvo kiekvieno dvarininko svajonė, kurią ne visiems pavykdavo įgyvendinti. O įsigyti kompaktišką mechaninį muzikos instrumentą – „mažą orkestrą“, telpantį nedidelėje dėžėje, buvo daug pigiau ir paprasčiau.
XIX a. užeigose, pasiturinčiųjų namuose išplito įvairios muzikos dėžutės, mechaniniai pianinai, pianolos, polifonai, simfonionai, tarp keliaujančių muzikantų – ratukinės lyros, rylos.
Paroda veiks iki rugsėjo 30 d. Jašiūnų dvaro sodybos rūmuose, J. Sniadeckio g. 2, Jašiūnai, Šalčininkų raj.
Parodos rėmėjas Šalčininkų rajono savivaldybė, parodos kuratorė dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė.
