Kataloge – tik 100 muziejinių vertybių, arba kitaip – eksponatų. Tiek, kiek savo veiklos metų skaičiuoja ir pats muziejus, eksponatų turintis daugiau nei ketvirtį milijonų. „Todėl kataloge pamatysite tuos, kurie galbūt atrodė muziejininkams įdomiausi ar brangiausi. Eksponatai kataloge sudėlioti chronologiškai – nuo pirmojo muziejaus eksponato – Petro Kalpoko paveikslo „Vytis“ iki dar visai neseniai kariuomenėje naudotų karo technikos muziejinių vertybių, teigia Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovai.
1921-ųjų vasario 16-ąją, primena ELTA, iškilmingai atidarius Vytauto Didžiojo karo muziejų, prasidėjo jo istorija. Ištakos buvo Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimas ir Lietuvos kariuomenės kūrimo pradžia. Būtent kariuomenės vadovybė ir nusprendė laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune įsteigti Karo muziejų. Pasak jo atstovų, nors tuomet darbai buvo pristabdyti, juos atnaujinus, brigados generolas Vladas Nagevičius vos per keturias savaites caro karių reikmėms naudotą seną jojyklą ir koplyčią pavertė Lietuvos kovų istoriją įamžinančia erdve.
„Norisi paminėti visus prisidėjusius prie muziejaus, o kartu ir visos Lietuvos kultūros vertybių gausinimo. Žinome, jų yra jau ne šimtai, o tūkstančiai. Ačiū visiems kuriantiems, dovanojantiems ir dirbantiems „vardan tos Lietuvos...“. Tad ir šiandien tikime, kad 1924-aisiais pasakyti Tautos patriarcho, Vasario 16-osios akto signataro dr. Jono Basanavičiaus žodžiai „Kiekvieną kartą, kada man tenka apsilankyti Karo muziejuje, negaliu nepasidžiaugti širdingai čia surinktais eksponatais, kurie man suteikia didžiausio pasigėrėjimo“ nusako muziejuje dirbančių žmonių darbo prasmę, o jį lankančių – pasididžiavimą savo valstybe“, – pristatant katalogą „100 metų – 100 eksponatų“, sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotoja – vyriausioji fondų saugotoja Janina Karosevičiūtė.
