Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis akcentavo, kad ateityje pastato erdvė turėtų būti kuo įvairiapusiškesnė, skirta reprezentuoti išgrynintas tvarias ir inovatyvias funkcijas, atliepiančias suderintus visuomenės poreikius.
„Kauno centrinio pašto pastato galimybių studija – labai svarbus dokumentas, kuriuo remiantis Vyriausybės lygmeniu bus priimti sprendimai, pareikalausiantys ir nemažų finansinių išteklių. Todėl viskas turi būti daroma atsakingai – būtent Vyriausybė pavedė Kultūros ministerijai organizuoti galimybių studijos atlikimą. Dabartinis renginys – tai vienas iš iki rugsėjo truksiančių galimybių studijos rengimo etapų, skirtas supažindinti visuomenę su studijos eiga ir įtraukti suinteresuotą jos dalį į procesą. Siekiame, kad šis kultūros paminko statusą turintis pastatas būtų įveiklintas, atviras ir tarnautų visuomenei“, – būtinybės atlikti galimybių studiją priežastis įvardijo kultūros viceministras.
Kauno centrinio pašto pastato galimybių studijos rengimą koordinuojančios viešosios įstaigos „Idėjos miestui“ vadovė, architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė kartu su ekspertais pristatė galimybių studijos tikslus ir uždavinius, atliekamą kompleksinę objekto konteksto analizę, gerąją Europos praktiką, visuomenės, viešojo sektoriaus ir suinteresuotų grupių poreikius bei lūkesčius.
„Pagrindinis galimybių studijos tikslas – rasti geriausią Kauno centrinio pašto įveiklinimo būdą, kuris užtikrintų šio nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, aktualizavimą ir prieinamumą visuomenei. Po jau ne kartą vykusių ir toliau vyksiančių išsamių diskusijų su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis ir įvertinus ekspertų pasiūlymus bus suformuluotos rekomendacijos dėl šio išskirtinio pastato ateities“, – teigė dr. I. Urbonaitė-Vadoklienė.
Viceministras R. Mikaitis taip pat informavo, kad šiuo metu rengiamas sprendimas Kauno centrinio pašto pastatą įtraukti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą – tai leis efektyviau priimti reikiamus galutinius sprendimus Vyriausybės lygmeniu. Kultūros infrastruktūros centras šiuo metu vertina pastato būklę, atlieka skaičiavimus dėl lėšų poreikio pastato būklės stabilizavimui, tvarkybos darbams – šie skaičiai yra svarbūs priimant sprendimus.
Diskusijoje dalyvavę Kauno kultūriniame lauke veikiančių įstaigų, organizacijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai, architektų ir dizaino bendruomenių atstovai dalijosi savo vizijomis ir pasiūlymais dėl Kauno centrinio pašto pastato ateities. Tarp siūlomų scenarijų daug dėmesio sulaukė idėja čia įkurti Europos naujojo bauhauzo ideologija paremtą daugiafunkcinį architektūrą, dizainą ir kitas susijusias sritis jungiantį centrą, kuris taip pat galėtų reprezentuoti ir Kauno modernizmo architektūrą.
Sutarta, kad, nepaisant galutinių funkcijų, kurios bus išgrynintos ateityje, tai turėtų būti nacionalinės reikšmės įstaiga.
Diskusijoje ir kūrybinėje sesijoje taip pat dalyvavo Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, AB „Lietuvos paštas“, Kauno miesto savivaldybės, Kultūros infrastruktūros centro, kitų suinteresuotų organizacijų atstovai.
Kauno centrinio pašto pastato galimybių studija turėtų būti parengta iki rugsėjo.
