Panerių kautynės – didžiausias kada nors vykęs mūšis dėl Lietuvos sostinės: 12 600 lietuvių ir lenkų sukilėlių bandė išlaisvinti Vilnių, kuriame įsitvirtinę laikėsi per 26 000 rusų.
Pasak sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, šiandien, laimei, dėl Vilniaus laisvės nebereikia kautis ginklu, reikia ją puoselėti ir leisti skleistis. Visgi, ryčiau nuo Lietuvos – mažai kas pasikeitė.
„Kaip ir prieš 400 metų, kaip ir prieš 190 metų, kaip ir prieš 30 metų, laisvę tenka nuolatos ginti. Ir nors mes savo laisvę iškovojome, į rytus nuo mūsų, deja, niekas nepasikeitę: valdžią užėmę tironai kėsinasi į mūsų kaimynų, o ir į mūsų pačių laisvę. Todėl šiandien turime prisiminti sukilimo šūkį – „už mūsų ir jūsų laisvę“, – sakė R. Šimašius.
Mūšio paminėjimas – itin svarbus miesto istorijai
1830–1831 m. sukilimas Rusijos imperijos sudėtyje prasidėjo Varšuvoje, bet ilgainiui neramumai prasidėjo ir Lietuvos miestuose, nors caro valdžia čia jau buvo įvedusi karinę padėtį. Vienas šio sukilimo tikslų − Lenkijos ir Lietuvos federacijos atstatymas.
Dr. Norbertas Černiauskas pasakoja, kad šio mūšio paminėjimas – itin svarbus miesto istorijai. Prie Vilniaus įvykusios Panerių kautynės – didžiausias kada nors vykęs mūšis dėl Lietuvos sostinės.
„Ši data svarbi dėl dviejų dalykų. Panerių kautynės reprezentuoja Vilniaus, kaip svarbaus kultūros ir politikos metropolio, statusą. Tai rodo šio miesto svarbą visame regione, dėl jo kovojo jungtinės lietuvių ir lenkų pajėgos. Be to, tai – turbūt didžiausias kada nors vykęs mūšis dėl Vilniaus mūsų šalies istorijoje. Vargu ar rasime kitą kartą, kuomet dėl sostinės būtų buvę surinktos tokios pajėgos“, – tęsia N. Černiauskas.
Sukilėliai mūšį prie Panerių pralaimėjo ne iki galo įvertinę priešo pajėgų dydį. Entuziastingai nusiteikę lietuvių ir lenkų daliniai neatkreipė dėmesio ir į gamtines sąlygas: Panerių kalvos visuomet buvo Vilniaus apsaugos barjeras, tačiau tąkart jos padėjo okupantams.
Sutvarkyta ir aplinka
2001 m. birželio 6 d. žuvusiems sukilėliams atminti šalia Panerių kapinių koplyčios pastatytas paminklas žuvusiems sukilėliams atminti. Pasviras granitinį kryžių 1830–1831 m. sukilimui atminti projektavo žymus Lietuvos skulptorius Konstantinas Bogdanas.
190-ųjų sukilimo ir Panerių kautynių metinių proga Vilniaus miesto savivaldybė iškėlė vėliavą, pastatė iš tolo matomą nuorodą, įrengė teritorijos, koplytėlės ir kryžiaus apšvietimą.
