A.Arbačiauskas išsaugojo ir patį pirmą eksponatą – prieškario laikų vaistų buteliuką, kurį rado vaikystėje.
Nemažai istorinių daiktų pašnekovas įsigijo ir Kaune jau daugiau kaip dešimtmetį vykstančiame senturgyje „Laiko ratu“.
„Įsimintiniausi dalykai, kuriuos per keletą pastarųjų metų pavyko įsigyti šioje mugėje, – 1924 m. pagaminti moteriški batai, art deco stiliaus kavos servizas, keletas aukštos vertės antikvarinių sidabrinių įrankių, originalios medinės tarpukario laikų „Volfas Engelman“ alaus statinės“, – pasakojo antikvaras.
Pasak jo, šimto metų senumo avalynės Lietuvoje išlikę nedaug, todėl minėti moteriški batai, pagaminti Rygoje, yra vienas retesnių eksponatų.
Autentiškas art deco stiliaus čekoslovakiškas kavos servizas taip pat gerai atspindi to meto kauniečių gyvenimą. Čekoslovakijoje pagaminti indai tada buvo populiarūs Kaune ir tokį ar panašų buvo galima rasti daugelio turtingesnių kauniečių namuose.
„Gražus, patogus, kokybiškas ir net patys šiuo metu jį naudojame tam tikromis progomis. Turiu dar porą išskirtinių įrankių: aukštos prabos sidabrinę mentelę tortui ir Samuelio Edelšteino dirbtuvėse Klaipėdoje pagamintas sidabrines žnyples pyragaičiams. Tai buvo pirmasis sidabro gaminių fabrikas Lietuvoje, jo gaminiai buvo gerai žinomi ir vertinami mūsų šalyje.
Deja, nacistinei Vokietijai 1939 m. užgrobus Klaipėdos kraštą S.Edelšteinas turėjo persikraustyti į Kauną. Vos spėjo perkelti čia gamybą, ištiko sovietinė okupacija, vėliau nacistinis režimas, todėl 1940 m. fabrikui teko nutraukti veiklą“, – pasakojo A.Arbačiauskas.
Dabar pas A.Arbačiauską užsuka ne tik kolekcininkai, investuotojai, bet ir filmų, reklamų kūrėjai, fotografai, teatrų, muziejų atstovai, kurie nuomojasi arba perka reikalingus daiktus.
Tačiau yra tokių eksponatų, kurių antikvaras neparduoda. Tarp jų išsiskiria didžiulis pastatomas tarpukario laikų laikrodis, dabar puošiantis pašnekovo namų interjerą. Šis laikrodis anuomet priklausė įžymiajam Kauno burmistrui Jonui Vileišiui.
„Tai vokiškas firmos „Mauthe“ laikrodis, o medinė jo apdaila padaryta Lietuvos meistrų. Prieš pat prasidedant okupacijoms J.Vileišis davė šį laikrodį pataisyti meistrui. Bet tada prasidėjo sumaištis, karas, daug burmistro giminaičių buvo ištremta į Sibirą. Tai neprisidėjo prie jo sveikatos ir jis 1942 m. mirė. Laikrodžio jis taip ir nepasiėmė, o vėliau jis atsidūrė pas Lietuvos kariuomenės karininką Praną Urbonavičių, kur sulaukė šių dienų.
Iš jo šį išskirtinį laikrodį prieš dešimtmetį ir įsigijau. Jau buvo norinčiųjų jį pirkti, bet aš jo neparduodu. Tai man turbūt pats svarbiausias kolekcijos eksponatas, turintis išskirtinę istoriją, sąsajas su žymiu žmogumi“, – aiškino A.Arbačiauskas.
