Toks žingsnis – priverstinis, mat pagal prieš porą metų įsigaliojusią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisą visi muziejiniai, net ir galimai nepavojingi ginklai, jų dalys turi būti iš naujo įvertinti ekspertų, įregistruoti.
Gegužės viduryje policijos ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai jau išsivežė 37 įvairių laikmečių karinius eksponatus iš Klaipėdoje įsikūrusio muziejaus „39/45“. Bunkeryje Giruliuose karinių reliktų yra nepalyginti daugiau, jie surinkti iš apylinkių, paskolinti ar dovanoti.
Bunkeris ištuštės
„Memel-Nord“ pakrantės artilerijos baterija pastatyta 1939 m. ir buvo viena iš Vokietijos kariniam jūrų laivynui (Kriegsmarine) pavaldžios Klaipėdos miesto pakrantės ir priešlėktuvinės gynybos sistemos sudedamųjų dalių. Antrojo pasaulinio karo metu ši (tuo metu vadinosi „Försterei“) baterija buvo ginkluota naujais priešlėktuviniais 128 mm FLAK-40 pabūklais ir aktyviai dalyvavo kariniuose veiksmuose – Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karinių pajėgų mūšyje dėl Klaipėdos.
Šaltojo karo metu šis objektas buvo pavaldus Sovietų Sąjungos Baltijos kariniam jūrų laivynui ir Pasienio kariuomenei.
Šiandien baterija „Memel-Nord“ yra vienintelis Antrojo pasaulinio karo laikotarpio pakrantės gynybos statinys Lietuvos teritorijoje, kuris pritaikytas turistų lankymui. Atvykus į šią kažkada buvusią šiauriausią pakrantės artilerijos bateriją visoje Vokietijos teritorijoje, galima apžiūrėti muziejinę ekspoziciją ir susipažinti su šio unikalaus karo bei kultūros paveldo objekto istorija.
Baterijos statiniai patikėjimo teise perduoti prižiūrėti ir valdyti PRP direkcijai, o karine ekspozicija, edukacija, bunkerio priežiūra nuo 2009 metų rūpinasi ne pelno siekianti organizacija „Memel Nord“.
Pasak jos dabartinio vadovo Aivaro Kurskio, per daugiau nei dešimtmetį atvirame lankytojams bunkeryje buvo sukaupta išties nemažai įvairiausios karinės atributikos.
„Dalis eskponatų buvo aptikti tvarkant baterijos aplinką, dalį perdavė įvairūs kraštotyrininkai, pavieniai žmonės.
Žinoma, visi tie ginklai ar sprogmenys, jų dalys – nebepavojingi, surūdiję, tačiau Pilies muziejaus karinės ekspozicijos „39/45“ atvejis verčia sunerimti bei būkštauti, kad iš bunkerio policija išsiveš labai daug reliktų. Dalis jų gali net nebegrįžti„, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Kurskis.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Fondų apskaitos ir apsaugos skyriaus muziejininkė Irena Budginienė „Vakarų ekspresui“ yra sakiusi, jog policija išsivežė 22 eksponatus. Dėl kitų 15-os teko kviesti „Aro“ pareigūnus. Įdomiausia, kad išvežti buvo ne tik ginklai, bet ir jų dalys, net šovinių gilzės.
„Policija ekspertizei paėmė ginklus: keletą šautuvų, tarp kurių – ir 1866 m., 1872 m. gamybos, kiti naudoti Antrojo pasaulinio karo metu. Išsivežė ir kai kurias šių ginklų detales. Taip pat – surūdijusius pistoletus. Buvo paimtos rankinės granatos, minosvaidžių sviediniai, aviacinės bombos dalys, įvairių patrankų tūtos. Patikrins, ar šie eksponatai tikrai nekelia grėsmės, nėra juose likę trotilo, ir panašiai“, – pasakojo muziejininkė. Visi šie reliktai kol kas muziejui nėra grąžinti.
Įstatymo įkaitai
A. Kurskio manymu, prievolė tikrinti ir registruoti, perduoti ekspertizei net ir akivaizdžiai nebepavojingas karines senienas yra prasilenkianti su sveika logika.
„Juk tai – kolekciniai, muziejiniai daiktai. Visi jie – surūdiję, nekeliantys jokios grėsmės. Tačiau pagal įstatymą tokie reliktai traktuojami taip pat, kaip nusikaltėlio namuose, spintoje laikomas šaunamasis ginklas. Ir dabar niekas negali pasakyti, ar užklius kas nors ekspertams mūsų ekspozicijoje, ar ne.
Turime juk ir stambaus kalibro eksponatų: greitašaudžio pabūklo FLAK vamzdį, o ant kopagūbrio guli ir atkastas ilgiausias, 128 mm kalibro priešlėktuvinės artilerijos pabūklo vamzdis Lietuvoje, kuris siekia 7,5 metro. Sveria beveik tris tonas. Gal ir jį išveš ar pripažins pavojingu?“ – svarstė pokalbininkas. Adnet media icon
Galima priminti Salantų tanko istoriją. Ten stovi sovietinis reliktas „IS-2“, iš kurio belikęs tik kiautas, tačiau policijos ekspertai nustatė, kad iš jo galima iššauti, todėl Kretingos rajono savivaldybė turės už apie 5 tūkst. eurų vamzdį neutralizuoti. Juokaujama, jog tuomet belieka vadovautis lietuvių liaudies patarle: „Ir lazda vieną kartą iššauna.“
„Neįsivaizduoju karo istoriją pasakojančios ekspozicijos be ginklų. Todėl su nerimu laukiame policijos vizito“, – teigė A. Kurskis.
Kad yra pagrindo būkštauti dėl turistų pamėgtos „Memel Nord“ ekspozicijos likimo, įrodo ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus precedentas. Jame patikrinimą atlikę „Aro“ pareigūnai nustatė, kad šis muziejus galimai neturėjo leidimų laikyti šaunamuosius ginklus, sprogmenis, kaip ir jų įsigijimo dokumentų.
Maža to, keletas eksponatų buvo išvežti sunaikinti. Oficialūs muziejai privalo turėti eksponatų įsigijimo, dovanojimo ar deponavimo dokumentus. Adnet media icon
PRP direktorius Darius Nicius „Vakarų ekspresui“ teigė, jog tie eksponatai, kurie padovanoti, paskolinti, turi priėmimo-perdavimo aktus, yra žinomi savininkai ar dovanotojai.
„Dabar kaip tik drauge su savanoriais inventorizuojame ekspozicijos turtą. Viskas bus atlikta taip, kaip reikalauja įstatymas, pagal nustatytą tvarką. Vis dėlto galiu patikinti, kad karinio paveldo reliktai jokios grėsmės žmonėms nekelia.
Bunkeryje buvo lankęsi ir išminuotojai, kurie pastabų nepareiškė. Visai neseniai baterijos aplinkoje, smėlyje, buvo rastas Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmuo, kuris buvo pavojingas, todėl jį išsivežė ir sunaikino išminuotojai. O tai, kas bunkerio viduje – tiesiog muziejiniai reliktai“, – teigė jis.
Karinę ekspoziciją „Memel Nord“ pakrantės artilerijos baterijos bunkeryje Giruliuose galima aplankyti arba iš anksto susitarus, arba savaitgaliais. Bilieto suaugusiems kaina – 2 eurai, vaikams – 1 euras.
