Restauratoriai atgaivino pastatą
Naglių gatvėje prieš autobusų stotį kuriamame privačiame Mizgirių šeimos muziejuje gintaras bus pristatomas įvairiomis meninėmis formomis, o žinios apie jį sklis, pasitelkus šiuolaikiškas interaktyvias priemones.
Ekspozicijoms pritaikytas namas Nidos centre iškilo 1940 metais, kai čia jau šeimininkavo Klaipėdos kraštą klastingai aneksavę Vokietijos nacionalsocialistai. Šis pastatas – valstybės saugoma kultūros paveldo vertybė.
Tradicinę Kuršių nerijos architektūrą primenantis medinukas priklausė Vokietijos jaunimo sąjungai – čia apsistodavo atvykėliai iš įvairių Rytų Prūsijos vietovių. Po Antrojo pasaulinio karo namas privatizuotas.
Mizgirių įsigytas pastatas jau atnaujintas, restauratoriai atgaivino čia išlikusias autentiškas detales: lubas, medines profiliuotas medines kolonas, balkius.
Atnaujintose patalpose montuojama ekspozicijų įranga. Muziejuje bus pristatomas ne tik Baltijos regiono, bet ir iš įvairių pasaulio šalių atkeliavę gintarai.
Gintaro kelias iš gamtos į kultūrą
Muziejuje šeimininkai lankytojams ketina pristatyti ne tik per daugelį metų sukauptus reto grožio natūralaus gintaro pavyzdžius, inkliuzus, bet ir meno dirbinių rinkinį.
„Ekspoziciją papildys virtualios sakmės apie gintaro kilmę, jo susidarymą, formas, atspalvius, gavybos būdus, reikšmę žmonijos civilizacijai ir kultūrai“, – pasakojo projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė“ komunikacijos koordinatorė Jovita Navickaitė-Petrikienė.
Antrojo aukšto galerijoje numatoma eksponuoti aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio šalių menininkų iš gintaro sukurtus darbus.
Lietuviško gintaro ambasadoriais vadinami Mizgiriai išskirtinius juvelyrikos dirbinius kaupė dalyvaudami įvairiose meno parodose, aukcionuose, atsigabeno jų keliaudami po Meksiką, Dominiką, Kiniją, kitas pasaulio šalis.
Nidos centre kuriamo muziejaus vidaus interjere atsispindės pagrindinė šeimininkų koncepcija – gintarmedžių miškas ir upė, o jos kryptis – gintaro kelias iš gamtos į kultūrą.
Viena salė – Kuršių nerijos grožiui
Taip pat bus įrengta integruota praktinių užsiėmimų erdvė, kurioje lankytojai sužinos pagrindines fizikines ir gydomąsias gintaro savybes. Muziejus sumanytas kaip virtuali gintaro enciklopedija.
Pasitelkus interaktyvius metodus, vaizdo projekcijas, galima parodyti, kaip prieš milijonus metų atrodė gintarmedžiai, kaip iš kamienų varvėjo sakai, kaip į juos įkliūdavo vabzdžiai, driežai, kitokie gyviai.
„Kiekvieno eksponato istorija – įdomi ir nepakartojama. Po gabalėlį įvairiose pasaulio vietose surankioti gintarai suguls į šią šventyklą. Norime, kad mūsų sukauptą lobyną išvystų visuomenė“, – rodydamas beveik keturis kilogramus sveriantį Perkūno akmeniu pavadintą gintarą kalbėjo K.Mizgiris.
Viena muziejaus salė bus skirta Kuršių nerijos kraštovaizdžio fotografijoms, kurių autorius neringiškis K.Mizgiris yra daugelio prestižinių parodų laureatas.
K.Mizgiriui už įspūdingus ciklus „Fosilijos“, „Kopų peizažai“, „Kopų vaizdai“ vienam pirmųjų Lietuvoje suteiktas garbingas Tarptautinės meninės fotografijos asociacijos (FIAP) maestro vardas.
Juodkrantės lobį galima paliesti
Pirmojoje Mizgirių galerijoje, prieš kelis dešimtmečius įkurdintoje sename žvejo name, eksponuojami 434 originalaus dydžio autentiškai atkurti Juodkrantėje atrasto gintaro lobio amuletai.
Galerijos lankytojai gali paliesti šias neolito laikų vertybes, kurios po Antrojo pasaulinio karo mįslingai pradingo, bet išliko archeologų piešiniai, pagal kuriuos gintaro meistrai ištekino tikslias kopijas.
Mizgirių iniciatyva tautodailininkai iš medžio išskaptavo Juodkrantės lobio amuletus. Jie puošia pirmosios galerijos Pajūrio gatvėje kiemelį.
Šeimininkai svečius mokindavo staklėmis šlifuoti gintarą, vaišindavo juos įdomaus skonio gydomosiomis savybėmis pasižyminčia gintaro trauktine, kuri labiausia patikdavo vokiečių turistams.
Ilgainiui Mizgirių kolekcija gausėjo, galerijoje, asmeninių fondų saugyklose vietos neužteko. Pasikvietusi į talką architektus pora ėmė mąstyti apie naują šiuolaikišką gintaro ir meno dirbinių muziejų Nidoje.
Draugystė su menininkais neblėsta
Aistringa Baltijos aukso propaguotoja V.Mizgirienė savo santykius gintarais ir pajūriu suvokia kaip dovaną: „Kuršių nerija mus išaugino, ją pamilome, rodėme gintaro grožį. Šią misiją tęsiame kurdami naują muziejų“.
Ne vienas juvelyrikos meistras, įkvėptas ir paragintas V.Mizgirienės, ėmė domėtis gintarais, derindamas juos su žalvariu, sidabru, auksu, įvairiais metalais ir mineralais, sukūrė įspūdingų meno kūrinių.
V.Mizgirienė nesirengia atstumti menininkų: „Ir toliau kviesime į Nidą talentingus profesionalius juvelyrus, mažosios plastikos kūrėjus. Įteiksime jiems gintarų, o šie juos kilstelės į dar aukštesnį lygmenį“.
