Kviečia nemokamai pasivaikščioti po skulptoriaus Juozo Zikaro namus, pamėgtus Kauno elito

Pastato durys lankytojams atvertos antradienį, Tarptautinę muziejų dieną.

Muziejininkai primena, kad ši kultūros įstaiga skirta profesionaliosios skulptūros pradininkui Juozui Zikarui (1881–1944), Nepriklausomos Lietuvos simbolių – skulptūrų „Laisvė“, „Knygnešys“, pirmųjų lietuviškų monetų, žymių žmonių (Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Antano Smetonos, Jono Šliūpo) portretinių biustų ir bareljefų kūrėjui, mylinčiam tėvui ir mokytojui.

Pasak pranešimo, kol dar neatkeliavo daiktai ir baldai, galima pamatyti namus tokius, kokie pasitiko garsaus skulptoriaus šeimą 1932-aisiais. Namo suplanavimas, autentiškos detalės, netikėti atradimai atsiskleidė 2020–2021 metais vykusios restauracijos metu. Nuo birželio muziejus vėl laikinai užvers savo duris, o įrengus naują ekspoziciją, pakvies lankytojus jau išsamiau susipažinti su skulptoriaus gyvenimu ir kūryba.

Namas – muziejus buvo atidarytas 2001 metų lapkričio 18 dieną menininko 120-ųjų metinių proga. Tiesa, dar 1959-aisiais skulptoriaus dukra Alytė Zikaraitė pirmame namo aukšte, tėvo dirbtuvėje, įrengė nedidelį pusiau slaptą muziejų, skirtą tėvo darbams. Vėliau namas su jame esančiais kūriniais atiteko Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, ir šiame name buvo įrengta J. Zikaro darbų ekspozicija. Dabar muziejaus lankytojai kviečiami atkreipti dėmesį į atnaujintas ir dar labiau išryškintas autentiškas detales – langines, langų elementus, rankenėles, į sieną įleistas stumdomas duris, restauruotas krosnis, ornamentuotas ventiliacijos angas.

„Sakoma, kad labai svarbi namų detalė yra slenkstis. Būtent juo Zikarų namuose peržengė ne vienas Lietuvai nusipelnęs žmogus: Petras Rimša, Sofija Smetonienė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Ugnė ir Petras Babickai, Jonas Mackevičius ir kiti. Svetainėje bei Anelės Zikarienės kambaryje žvilgsnis turėtų nukrypti į bene vienintelę Lietuvoje išlikusią grindų dangą – unikalų XX a. 4 deš. Art deco stiliaus linoleumą. Ši reta grindų danga, ją restauravus, buvo prikelta antram gyvenimui. Valgomojo erdvė mena jaukias šeimos akimirkas ir pašnekesius.

Pro valgomojo langą matoma paties Zikaro sodinta kriaušė, o atnaujintas balkonas primins, kaip Zikarienė mėgo jį puošti gėlėmis. Nuo „Bučinių terasos“ atsiveria nuostabi Senamiesčio panorama. Terasoje dieną buvo valgoma, bendraujama su draugais, mokomasi, o sutemus dalijami slapti bučiniai“, – detalių iš namo istorijos pateikia muziejininkai.

Muziejaus lankytojams leidžiantis žemyn, į J. Zikaro dirbtuvę, juos pasitinka dar viena unikali namo vieta – vyno rūsys, „nusižiūrėtas“ Birželių dvaro pastate, kuriame J. Zikaras sutiko savo pirmąją meilę, kur pradėjo profesionalaus menininko karjerą. Tokia namo ypatybė leidžia medinuką vadinti dvaru ar net pilimi, kaip buvo priimta iki XX amžiaus pradžios. Skalbyklos patalpoje išliko ne tik krosnis ir didelis ketaus katilas skalbiniams virinti, bet ir sienų dekoro bandymai – trafaretiniai ornamentai, buvę madingi tarpukario interjeruose.

Pačioje J. Zikaro dirbtuvėje virė tikras kūrybinis procesas ir darbas: buvo liejamos gipsinės formos, lipdomas molis, drožiama iš medžio. Čia lankydavosi mokiniai, modeliai, draugai, taip pat – visi keturi šeimos vaikai: Vaidutis, Teisutis, Vainutis ir Alytė. Beje, šiais laikais namo restauratoriams pavyko atskleisti tikrąjį tautiniais ornamentais dekoruotų koklinių krosnių, kurios seniau buvo uždažytos, grožį.

Kapitaliniam pastaro remontui ir restauravimui, kuris prasidėjo pernai liepą, lėšas skyrė Vyriausybė iš Valstybės investicijų programos. Darbus atliko UAB „Ekodora“, pabaigtuvėms dovanojusi šermukšnį, kuris pasodintas prie atnaujinto muziejaus. Pastato atgimimui išleista per 300 tūkst. eurų.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus praneša, kad šiais metais minėsime dvi svarbias sukaktis: rugsėjo 21 d. – skulptūros „Laisvė“ šimtmetį, o lapkričio 18 d. – 140-ąjį J. Zikaro gimtadienį. Žurnalistės, Seimo narės Audronės Jankuvienės iniciatyva Seimas 2021-uosius paskelbė J. Zikaro metais.