„Buvo žinoma, kad jis kažkur yra, tikslas buvo nustatyti jo vietą“, – sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius Stanislovas Patkauskas.
Bokštas yra po žeme Pilių skvere – tarp paminklo kunigaikščiui Gediminui ir buvusios Rotondos kavinės.
Pasak S. Patkausko, artimiausiu metu archeologinių kasinėjimų nebus.
„Šį sezoną archeologinių kasinėjimų dėl lėšų stygiaus nebus“, – teigė direkcijos atstovas.
Jo teigimu, sunku pasakyti, kada bokštas statytas, tačiau pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas XVI amžiuje.
Elektrinės tomografijos būdu tyrimus atlikusios bendrovės „Geobaltic“ vadovas Dainius Michelevičius teigė, kad bokšto matmenys gali siekti 11x8 metrų.
„Tyrimų metu gauname savitųjų elektrinių varžų pasiskirstymą pjūvyje, po to juos apjungiame į trimatį masyvą ir galime juos analizuoti ne tik pjūviuose, bet ir plokštumoje. Tokiu būdu sudaromi varžų anomaliniai žemėlapiai – mes juos galime tyrinėti skirtinguose gyliuose. Pagal tų anomalijų formą mes galime spręsti, koks tas objektas yra“, – pasakojo specialistas.
„Tyrimų rezultate buvo aptikta anomalija, ji yra maždaug 11 metrų per ilgąją ašį, aštuoni metrai per trumpąją ašį. Realu, kad tai galėtų atitikti ieškomo bokšto kontūrą“, – pridūrė jis.
Pasak bendrovės vadovo, bokšto liekanos turėtų prasidėti pusantro ar dviejų metrų gylyje, kol kas nežinoma, koks galėtų būti jo aukštis.
Netoliese 2019–2020 metais atrastas ir rytinis Žemutinės pilies bokštas, šiuos bokštus turėjo jungti gynybinė siena, jos liekanos po žeme irgi turėtų būti išlikusios.
* * *
Iš istorinių šaltinių žinoma, kad bokštas dar stovėjo prieš 200 metų, bet buvo nugriautas 1831–1832 metais, Vilniaus centre įrengiant forto tipo tvirtovę. Kada bokštas buvo pastatytas, nežinoma. Žinoma tik tiek, kad šioje vietoje jis jau turėjo stovėti XVI a. I pusėje.
Bokštas yra pavaizduotas 1737 metų, taip vadinamame Fürstenhoffo, Vilniaus miesto plane. Paskutinį kartą bokštas yra pažymėtas 1808 metų kadastriniame Vilniaus miesto plane, kuris dar žinomas Grünarto plano vardu. Pagal senuosius žemėlapius bokštas stovėjęs ant Vilnios (Vilnelės) kairiosios atšakos kanalo, kuriuo iš Karališkojo malūno ištekėdavo vanduo atgal į Vilnią (Vilnelę).
Siekiant aptikti šį „dingusį“ Vilniaus Žemutinės pilies gynybinį bokštą – nebuvo iškasta ne vieno kubinio metro žemių. Vietoj tradicinių kasinėjimų buvo pasitelktos šiuolaikinės, grunto sluoksnių neardančios technologijos. Geofizinius tyrimus Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos užsakymu atliko įmonė UAB „Geobaltic“.
Visų pirma, norint apsibrėžti „dingusio“ bokšto paieškų plotą, buvo atlikta istorinių planų analizė. Jos dėka nustatyta, kad gynybinio bokšto reikėtų ieškoti apie 40x30 m dydžio plote, Pilių skvere, tarp Pilies gatvės ir Gedimino kalno. Antrame etape UAB „Geobaltic“ specialistai atliko pirminius lauko geofizinius tyrimus, kurių metu panaudojo ne tik georadarą, bet ir elektrinę tomografiją.
Taikant elektrinės tomografijos metodą, tiriamas žemės plotas buvo susmaigstytas elektrodais ir jų pagalba išmatuota žemiau esančio grunto savitoji elektrinė varža. Smėlis, molis, žvyras ir, aišku, po žeme esančios statinių liekanos, sąlygoja skirtingas elektrines varžas. Dėl šių grunto savybių tyrėjai elektrinės tomografijos pjūviuose sugebėjo identifikuoti anomalijas ir jas susisieti su ieškomo gynybinio bokšto mūrinėmis struktūromis.
Iš kažkada buvusių 11–12 Vilniaus mūrinės pilies gynybinių bokštų, šiandien jų antžemines dalis galima pamatyti tik dviejose vietose. Pirmoji vieta – tai vakarinis Vilniaus Aukštutinės pilies gynybinis bokštas, labiau žinomas Gedimino pilies bokšto vardu. Antroji vieta – tai Vilniaus katedros varpinė.
Šiuo metu geofiziniai tyrimai dar tęsiami. Tikimės, kad galutiniai tyrimų rezultatai ne tik patvirtins „dingusio“ gynybinio bokšto aptikimo faktą, bet ir pateiks kitų dar nežinomų duomenų apie Vilniaus pilis.
