Trakų ir Kernavės įvardijimas istorinėmis Lietuvos sostinėmis mūsų jau seniai nebestebina. Atrodytų, kad tai yra visuotinai žinomas ir pripažintas faktas. Visgi, Seimo kultūros komitete idėja šiems miestams suteikti tokį titulą oficialiai, siekiant pritraukti didesnę valstybės finansinę paramą, gimė visai neseniai. Nors mintis, pasak jos autoriaus, Seimo nario Kęstučio Vilkausko, brendo jau seniai.
„Kaip kilo ši idėja? Trakuose dirbau daugiau nei dvidešimt metų. Todėl mintis, kad Trakams reikalingas oficialus, istorinės Lietuvos sostinės statusas, neapleido jau gana seniai. Žinoma, galima prisiminti, kad Trakai jau siekia kurortinio miesto statuso. Bet pripažinkim, šis miestas yra kitoks negu kiti Lietuvos kurortai. Trakų miestas neabejotinai gali didžiuotis nuostabia gamta ir kultūros paveldo objektų gausa, kuri reikšmingai liudija apie vietovės istorinę vertę“, – sako K. Vilkauskas.
Trakai ir Kernavė kaip Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybingumo centras turi gausybę paveldo objektų. Deja, pasak pašnekovo, ne visi iš jų šiuo metu yra pritaikyti lankymui. Todėl jų sutvarkymas ir atvėrimas plačiajai visuomenei turėtų būti vienas iš pagrindinių tikslų. Labai svarbu, kad būtų rūpinamasi ne tik paveldo objektų išlikimu, bet ir jų įveiklinimu, pritaikymu lankymui bei informacijos apie juos sklaida.
„Tokiu būdu, šis indėlis neliks nepastebėtas ne tik mūsų tautiečių, bet ir svečių iš užsienio. Tai leistų sulaukti augančio lankytojų susidomėjimo mūsų krašto istorija, kultūra bei jos populiarinimu. Juo labiau, kad panašių, sėkmingai įgyvendintų planų, kai didelis dėmesys skiriamas ne tik šalies sostinei, bet ir kitiems istoriškai reikšmingiems miestams, galime matyti ir kaimyninėse šalyse. Kaip kad Lenkija, skirianti išskirtinį dėmesį Krokuvos senamiesčiui. Jis išties nuostabus ir todėl gausiai lankomas“, – sako K. Vilkauskas.
Idėja parengti veiksmų planą ir suteikti miestams istorinės sostinės statusą pradėjo vystytis nuo dviejų miestų: Trakų ir Kernavės. Vėliau ši idėja buvo išplėsta, prie jau minėtų dviejų miestų prijungiant Vilniaus ir Kauno miestus. Kovo mėnesį Kultūros komitetas bendru sutarimu šią idėją patvirtino, o tuomet kreipėsi į vyriausybę, prašydamas Kultūros ir Aplinkos, ekonomikos ir inovacijų ministerijoms pavesti rengti Lietuvos istorijos sostinė veiksmų planą. Sėkmingas šio projekto įgyvendinimas leistų ateities kartoms išsaugoti ir įveiklinti unikalų Lietuvos kultūros paveldą ir gamtą. Tai reiškia, kad kultūros paveldo ir gamtos objektai būtų pritaikyti lankymui ir taptų patrauklūs Lietuvos bei užsienio turistams.
„Kada galėtume pradėti darbus? Gavus vyriausybės pritarimą veiksmų plano rengimui, visų pirma reikėtų priimti teisės aktus, numatančius istorinės sostinės titulo suteikimo tvarką. Taip pat parengti veiksmų planą, kuriame būtų numatyti finansiniai ištekliai, sukurta procesą prižiūrinti tarpinstitucinė taryba bei kiti šio siekio įgyvendinimui reikalingi veiksmai. Jeigu idėjos identifikavimas bei teisiniai klausimai bus išspręsti dar šiais metais, galėtume tikėtis, kad plano įgyvendinimas būtų pradėtas dar 2022 m. antro pusmečio eigoje“, – sako K. Vilkausks.
Anot pašnekovo, planą tikimasi įgyvendinti iki 2030-ųjų. Viena iš tokios datos pasirinkimo priežasčių – 2033-aisiais minėsimos 600-osios Vytauto Didžiojo karūnavimo metinės. Nors, kaip žinome, karūna kunigaikščio taip ir nepasiekė, tačiau ši data itin reikšminga. Suteikus oficialų istorinių Lietuvos sostinių statusą Trakams ir kitoms istorinėms sostinėms, bus galima plačiau šviesti visuomenę apie mūsų tautai svarbius istorinius įvykius ir su tuo susijusias vietas, kad tai išliktų mūsų vaikų ir anūkų atmintyje.
