Šiemt internete atgijęs spektaklis tapo metų įvykiu. Kaip ir 1999–aisiais, kai jį pastatė režisierius Oskaras Koršunovas.
Trylika metų „Shopping and Fucking“ buvo lankomiausias spektaklis. Jis baigtas rodyti tik dėl to, kad aktorių amžius nebeatitiko personažų amžiaus. Visą laiką afišos skelbė, kad muziką jam sukūrė „Gagarin Dream“. Vėliau šiuo vardu buvo išleistos dvi kompaktinės plokštelės, sukurtos dvi dešimtys kūrinių, dalyvauta šiuolaikinės muzikos festivaliuose.
„Žmogaus pakilimas į kosmoso erdvę, kosmoso eros pradžia man visada kėlė didžiausią įspūdį“, – lrytas.lt sakė Gintaras Sodeika, pasirašantis šiuo slapyvardžiu O.Koršunovo spektakliui ir vėliau kitiems „neakademinio žanro kūriniams, skirtiems teatrui“.
Auksinio scenos kryžiaus – aukščiausio Lietuvos teatro apdovanojimo – laureatas G.Sodeika gimė 1961 m. balandžio 27 d., tik pora savaičių vėliau nei J.Gagarinas išskrido į kosmosą (1961 m. balandžio 12 d.), tad šiemet taip pat švenčia šešiasdešimties metų jubiliejų.
– Ar pirmadienį minėsite J.Gagarino skrydžio sukaktį? – lrytas.lt paklausė „Gagarin Dream“ slapyvardžiu kūrinius kartais pasirašančio G.Sodeikos.
– Tikrai minėsiu, bet dar nesugalvojau, kaip. Iš ryto gerdamas kavą svarsčiau, kad tai, jog kartais naudoju slapyvardį „Gagarin Dream“, greičiausiai yra vienintelė Lietuvos sąsaja su J.Gagarino skrydžiu. Be to, šių metų balandį ir man sukanka 60 metų.
Svarbiausia – netrukus po J.Gagarino skrydžio pasaulyje prasidėjo „Fluxus“ judėjimas. Jurgis Mačiūnas surengė pirmąjį renginį AG galerijoje Niujorke ir judėjimą pavadino „Fluxus“.
– Ar galvojote apie J.Gagariną, kai rašėte muziką spektakliui „Shopping and fucking“?
– Ne, pirmiausia parašiau muziką, o tik tuomet pasirašiau „Gagarin Dream“.
– Ar „Gagarin Dream“ muzika susilaukė komplimentų?
– Taip, „Gagarin dream“ muzika turi gerbėjų, tenka girdėti ir komplimentų.
– Kodėl šiais metais per internetinę spektaklio transliaciją Gagarin Dream dingo ir atsirado G.Sodeika?
– Pastaruosius penketą metų „Gagarin Dream“ tylėjo.
– Ar ketinate surengti „Gagarin dream“ koncertą?
– Taip, toks koncertas bus rengiamas.
– Ar daug žinote apie J.Gagariną?
– Apie J.Gagariną žinau tiek, kiek žino mūsų kartos žmonės, kurie neišvengė sovietmečio laikų. Žinių buvo nedaug, jos buvo skurdžiai pateikiamos ir jos buvo neišvengiamos. Mes puikiai žinojome, kad tai pirmasis žmogus kosmose, rusas, lakūnas bandytojas. Visi matėme vaizdus, kaip pasitinkamas iš kosmoso grįžęs didvyris. Jo tragiška žūtis irgi apipinta legendomis.
– Šiemet, artėjant pirmojo skrydžio į kosmosą jubiliejui, buvo paskelbta daug naujų faktų apie J.Gagariną ir jo skrydį. Ar dėl to pasikeitė jūsų požiūris į pirmąjį žmonijos kosmonautą?
– Viena knyga man padarė įspūdį, nors naujienų ir nesekiau. Joje autorius įrodinėja, kaip J.Gagarinas vis dėlto neskrido į kosmosą. Ten pateikiama daug argumentų ir įrodymų: nesutapimai spaudoje, pranešimų apie skrydį paskelbimo laikas.
Bet ne tai svarbu. Mane labiau domina ir smalsumą kelia pati skrydžio į kosmosą idėja.
– O kam žmogui reikia skristi į kosmosą?
– Matote, visais laikais visose epochose menininkai keliavo. Kūryba ir kelionės susiję. Ir man žmogaus galimybė praplėsti kelionių ribas siejasi su kosmoso eros pradžia: su J.Gagarinu, su „Appolo“, su Elonu Musku, su Yusaku Maezawa.
– Tarkime, taptumėte vienu iš aštuonių žmonių, kuriuos minėtas japonas verslininkas ketina paskraidinti kartu aplink Mėnulį. Ką tai pakeistų?
– Kiekvienam smalsiam žmogui reikia kelionių: į Kretą, Tibetą, Šiaurės ašigalį, kosmosą. Tibetas ar Mėnulis – man reiškia kelionę ir įspūdžius.
– Kuo tikite: kad J.Gagarino skrydis buvo ar kad jo nebuvo?
– Atvirai pasakius, man tai nelabai rūpi. Akivaizdu, kad kažkas kažkur skrido, o jei ir neskrido – tai paliko mums viziją tikrai įvykusio skrydžio.
