This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Susipažinkite: Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knyga

BNS ir lrytas.lt inf.

Vieni pirmųjų muziejaus eksponatų buvo Lietuvos kariuomenės pulkų muziejui dovanoti Lietuvos Nepriklausomybės kovų trofėjai – patrankos.
1921 m. Karo muziejus įsikūrė XIX a. statytoje cerkvėje, mediniame buvusios Rusijos imperijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže, akmeniniame svirne, kuriame per Pirmąjį pasaulinį karą buvo prekių sandėlis ir automobilių garažas.
Garbės svečių knygą muziejus įsigijo 1921 m.
Lietuvos Steigiamojo seimo pirmininko, einančio Lietuvos Respublikos prezidento pareigas Aleksandro Stulginskio, ministro pirmininko Kazio Griniaus, Steigiamojo seimo, VI Vyriausybės ministrų, užsienio valstybių diplomatų, kitų paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atidengimo iškilmių dalyvių bei kitų garbingų Karo muziejaus svečių parašai Garbės svečių knygoje.
Karo muziejaus viršininkas generolas leitenantas Vladas Nagevičius su Lietuvos kariuomenės karininkais prie Karo muziejaus. Pirmoje eilėje sėdi centre: gen. Jonas Galvydis-Bykauskas. Antroje eilėje sėdi iš kairės: 1. gen. ltn. V. Nagevičius, 2. gen. Stasys Nastopka, 3. teisininkas Stasys Šilingas, 4. plk. Mykolas Vėlykis. Trečioje eilėje iš kairės: 1. plk. Edvardas Adamkevičius, 4. plk. Vincas Grigaliūnas-Glovackis, 7. plk. Balys Giedraitis. Kaunas. [1921–1928 m.]
Lietuvos Steigiamojo seimo nariai, VI Vyriausybės ministrai, užsienio valstybių diplomatai Karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Pirmoje eilėje centre: Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Kazys Grinius, einantis Lietuvos Respublikos prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis. Kaunas. 1921 m. spalio 16 d.
9-ojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko kariai prie Karo muziejaus.
Lietuvos mokytojų ir mokinių, 6-ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko karių, užsienio lietuvių, kitų Karo muziejaus lankytojų įrašai Garbės svečių knygoje.
Lietuvos Respublikos prezidentas A.Stulginskis atvyksta į Karo muziejų.
JAV karinio jūrų laivyno delegacijos apsilankymas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje.
Karo invalidai žygiuoja prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atlikti žuvusių už Lietuvos laisvę karių pagerbimo ceremonialo.
Karinio parengimo ir fizinio lavinimo mokytojų kursų klausytojai ekskursijoje Karo muziejuje.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija, skirta Lietuvos kariuomenės kūrimui. Kaunas. [1924–1934 m.]
Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija, skirta Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir XIX a. pab.–XX a. pr. tautinio atgimimo laikotarpiams. Atvirukas.
Architektų Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono, Kazio Krikščiukaičio suprojektuoti Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai pastatyti 1934 m. už senojo muziejaus pastato. 1934 m. balandžio mėn., dar galutinai neužbaigus statybų, į rūmus pradėjo keltis Karo muziejus, o senasis muziejaus pastatas pradėtas griauti. 1935 m. kovo 22 d. muziejus pradėjo veiklą, o 1936 m. vasario 16 d. įvyko iškilmingas naujųjų muziejaus rūmų atidarymas.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus didžiosios salės ekspozicija. Kaunas. [1936–1940 m.]
Vytauto Didžiojo karo muziejaus „Lituanicos“ skyriaus ekspozicija, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą lėktuvu „Lituanica“ įamžinti. Kaunas. 1937 m.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujųjų ginklų skyriaus ekspozicija. Kaunas. 1937 m.
Kariškai istorinis muziejus. 1940 m. lapkričio 7 d.
Mykolas Biržiška skaito Lietuvių konferencijos rezoliuciją.1943 m. balandžio 5 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko Lietuvių konferencija, kurioje dalyvavo 91 atstovas iš Vokietijos okupuotos Lietuvos. Konferencijoje priimtos 3 rezoliucijos, kuriose paskelbtas lietuvių tautos pasiryžimas kovoti dėl laisvės, priešintis artėjančiai sovietinei okupacijai, pasisakyta prieš mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę ir SS legioną.
Masinių trėmimų iš Lietuvos 1941 m. birželio 14–22 d. metinių minėjimo dalyvių, kitų Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojų įrašai Garbės svečių knygoje. 1944 m. birželio 6–14 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas surengė virtualią parodą „Mūsų tautos šventykloj atsilankius“, kurioje pirmą kartą pristatoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knyga. Ji pristatoma minint muziejaus įkūrimo 100-ąsias metines.

Knyga pradėta pildyti netrukus po iškilmingo muziejaus atidarymo 1921 metų vasario 16 dieną.

Didelio formato knygos viršelis yra aptrauktas oda, apkaltas vokiečių 88 mm kalibro kulkomis ir papuoštas Juozo Zikaro paminklo „Laisvė“ atvaizdu. Knygos aukštis siekia 47 cm, plotis – 37 cm, storis – 8 cm.

Muziejaus garbės svečių knygoje savo parašus padėję tarpukario Lietuvos prezidentai, ministrai pirmininkai, ministrai, kariuomenės vadai, užsienio šalių diplomatai Lietuvoje, garbūs svečiai iš užsienio bei Lietuvos ir užsienio šalių ekskursantai, renginių muziejuje ir jo sodelyje dalyviai.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai daug Vytauto Didžiojo karo muziejaus eksponatų buvo sunaikinta arba perduota kitoms įstaigoms.

Garbės svečių knyga buvo atiduota Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui, o po jo mirties 1974 metais perduota saugoti Partijos istorijos instituto prie LKP CK Partiniam archyvui. 

Parodoje skelbiami eksponatai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

1919 metų gruodį muziejaus steigimu pavesta rūpintis kariuomenės pulkininkui Vladui Nagevičiui, į muziejaus kūrimą buvo įtraukta visa kariuomenė. Pirmieji eksponatai buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai.

Muziejus įsikūrė XIX amžiuje statytoje cerkvėje, mediniame buvusios Rusijos imperijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže ir akmeniniame svirne, jis iškilmingai atidarytas 1921 metų vasario 16 dieną.

1930 metais minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines muziejui suteiktas jo vardas.

Tų pačių metų lapkričio 23-iąją padėtas kertinis naujojo muziejaus rūmų akmuo, V.Nagevičius paskirtas muziejaus viršininku, 1936 metų vasario 16-ąją iškilmingai atidaryti naujieji muziejaus rūmai. 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos skaitmeninius vaizdus galima pažiūrėti Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje, su paroda galima susipažinti ir Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje arba jo feisbuko puslapyje.