Apie ją bus kalbama Vasario 16-osios išvakarėse - pirmadienį 16 val. iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos per jos feisbuko paskyrą vyks pokalbis su knygos „Ponios Smetonienės virtuvė“ autorėmis – istorike Ingrida Jakubavičiene ir istorijos entuziaste Jolita Bernotiene.
I. Jakubavičienė – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Smetonų šeimos tyrėja, parašiusi knygas: „Seserys: Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ (Versus Aureus, 2014), „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“ (Versus Aureus, 2016), „Prezidento sargyboje: leitenanto Povilo Skardžiaus istorija“ (Versus Aureus, 2017), „Portretas: Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“ (Tyto Alba, 2020). J. Bernotienė – istorijos entuziastė, ekonomistė, IT inovacijų ekspertė, knygos „Karalienės Bonos virtuvė“ (Aukso žuvys, 2019) bendraautorė.
S.Smetonienė buvo viena ryškiausių tarpukario asmenybių. Antano ir Sofijos Smetonų šeimos istorija beveik tiesiogiai atspindi Lietuvos istoriją: abu dalyvavo kuriant ir įtvirtinant valstybę, šeima pateko į tuos pačius istorijos krumpliaračius kaip visa Lietuva. Smetonos buvo iš skirtingų socialinių sluoksnių: Sofija Chodakauskaitė – bajoraitė, Antanas Smetona – valstiečio vaikas. Kas gi buvo Sofija iki tol, kol tapo šalies vadovo žmona? Ką jai teko patirti, vyrui pasitraukus iš aukščiausių pareigų? Ar apskritai yra svarbus į oficialumo paraštes nuėjęs kasdienis žmogaus gyvenimas?
„Vasario 16-osios išvakarėse kalbėsimės apie prezidentienės vaikystę Gavenonių dvare, nepriklausomos Lietuvos sociokultūrinę aplinką, kuri supo neeilinį statusą turėjusią moterį; emancipacijos proveržius, tradicinius ir oficialius vaidmenis, aukštuomenės labdaros pokylius, stalo etiketą, maisto kultūrą, rūkymą ir preferanso vakarus. Ir greta viso to – apie prezidento šeimos santykius ir paskutinį gyvenimo tarpsnį pasitraukus iš Lietuvos“, – žadėjo knygos autorės.
I.Jakubavičienė dar pridūrė, kad įprasta, jog dalis istorinių faktų apie prezidentą A.Smetoną tarsi savaime perkeliami ir S.Smetonienei. O prof. dr. Virginija Jurėnienė apie knygą atsiliepė kaip apie geriausiai parodančią, kokia vis dar patriarchalinė Lietuvos visuomenė buvo XX amžiaus pirmoje pusėje.
Knyga „Ponios Smetonienės virtuvė“ iliustruota spalvotomis archyvinėmis fotografijomis, kurinčiomis neįtikėtiną laiko dvasią, lyg iš tikrųjų galėtum užuosti Lietuvos orą, kuriuo ši moteris kvėpavo. Pasakojimo įspūdį ir Smetonienės portretą sustiprina jos rašyti bei jai rašyti laiškai. Knygoje – per 50 smetoniškų receptų, kuriuos autorės išbandė ir aprašė pačios.
