Raudondvaryje (Kauno r.) vykusioje šventėje buvo šlovinama medžioklė. Minėdama 100 metų veiklos sukaktį Kauno medžiotojų sąjunga pakvietė į renginį „Senieji amatai ir medžioklė“.
Šios sąjungos prezidentas K.Markevičius ta proga pakvietė pasigrožėti senomis medžioklės fotografijomis, kuriose įamžintos ir svarbiausios tarpukario Lietuvos Respublikos asmenybės.
Tarp jų – ir medžioklę mėgęs šalies prezidentas Antanas Smetona, ir žinomas dainininkas Kipras Petrauskas, ministrai, karininkai, miškininkai.
Išskyrė tarpukario akimirkas
K.Markevičius pristatė per tris dešimtis fotografijų. Seniausia įamžinta 1927 metais, vėliausia su užrašu – 1938-ieji.
Nuotraukas kaunietis įsigijo iš privačių asmenų ar aukcionuose, surado senuose albumuose, archyvuose.
„Domiuosi medžioklės, miškininkystės, kraštotyros, karybos, kultūros istorija. Turiu daugybę šias sritis atspindinčių įvairių laikotarpių fotografijų.
Pavyzdžiui, seniausios su medžiokle Lietuvoje susijusios nuotraukos – caro laikų, pažymėtos 1904, 1905 ir 1910 metais. Tačiau šioje parodoje nutariau eksponuoti tik tarpukario Lietuvos medžioklės akimirkas“, – pasakojo K.Markevičius.
Atvykdavo net prezidentas
Kolekcininkas siūlė atkreipti dėmesį ne tik į fotografijose įamžintų žmonių ginklus ar sumedžiotus trofėjus, bet ir į aprangą.
Nuotraukose galima išvysti, kaip keitėsi Lietuvos miškininkų uniformos, ženklai ir kita atributika, nes jose įamžinta nemažai šios profesijos atstovų. Taip pat matyti, kad į medžioklę žmonės eidavo vilkėdami karinę uniformą ar tvarkingą aprangą. Tai reiškė, kad medžioklės paskirtis buvo ne vien nušauti žvėrį.
„Medžioklėse vykdavo susitikimai, žmonės bendraudavo, aptardavo reikalus, pailsėdavo nuo darbo.
Medžiotojams būdavo garbė, kai juos aplankydavo aistrą šiai veiklai jautęs šalies prezidentas, ministras pirmininkas ar kiti ministrai, todėl daugelis stengėsi atrodyti tvarkingi, pasitempę“, – pasakojo K.Markevičius.
Kanopinių žvėrių buvo mažai
Senose nuotraukose dažniausiai matomi medžiotojai, kurių laimikiu tapę vilkai, lapės ar kiškiai. Stirnų, elnių, briedžių ar šernų, kuriais dažnai giriasi šių dienų medžiotojai, beveik neužfiksuota.
To laiko istoriją tyrinėjantis K.Markevičius atskleidė, kad nuotraukos parodo tų laikų realijas. Kanopinių žvėrių nematyti, nes po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos miškuose jų beveik nebuvo.
„Po karo žmonės gyveno itin sunkiomis sąlygomis, kentė nepriteklių, todėl žvėrys buvo išnaikinti. Nereikia pamiršti, kad prie žvėrių mažėjimo smarkiai prisidėjo brakonieriai. Jau pirmaisiais pokario metais kūrėsi medžiotojų draugijos, kurios siekė atkurti žvėrių populiaciją, todėl jų medžioklė buvo griežtai reglamentuojama.
Medžiotojai laikėsi teisingos medžioklės taisyklių ir kartu su gamtosaugininkais ir miškininkais kovojo su brakonieriais, reguliavo vilkų skaičių“, – tikino pašnekovas.
