Pasak profesoriaus, simboliškai, bet neatsitiktinai, ten buvo atstovaujama būtent valstybėms, 1917–1918 m. susiformavusioms buvusios Rusijos imperijos p kraščiuose.
Konferenciją inicijavo ir pagrindinis jos moderatorius buvo Latvijos užsienio reikalų ministras Zigfrydas Ana Mejerovicas.
O štai Lietuvos delegacijai vadovavo diplomatas, Vasario 16-osios Akto signataras dr. Jurgis Šaulys, kartu Lietuvai atstovavo Vladislovas Natkevičius.
Konferencija užtruko visą mėnesį, buvo gerai organizuota ir aprėpė daug svarbių klausimų.
Penkiuose jos komitetuose svarstytos ekonominio, politinio, teisinio bendradarbiavimo temos, kultūros, socialiniai – beje, ir sanitarijos klausimai.
L.Mažylio teigimu, gal tai ir nenuostabu: juk ir tada, ir dabar, po šimto metų siautė virusinės pandemijos... Tada – ispaniškojo gripo, dabar – koronaviruso...
Kartu siekta sukurti valstybių kaimynių aljansą, kuris taptų esminiu saugumo šiame regione garantu.
„Tai ženklina Lietuvos diplomatijos pastangas įteisinti savo, kaip nepriklausomos valstybės, statusą tarptautinėje arenoje, – teigia prof. L.Mažylis. – Mažosioms Baltijos valstybėms paskelbus nepriklausomybę ir apginant ją nepriklausomybės kovose dalyvavęs politikos elitas gerai suvokė, kad pavieniui mažosios valstybės nedaug pasieks ir būtina kurti bendrus politinius darinius bei sutartis siekiant reguliuoti tarpusavio ryšius ekonominėje, politinėje, socialinėje sferose.“
Pirminė konferencijos idėja buvo sukviesti tas Baltijos šalis, kurios yra įsikūrusios aplink Baltijos jūrą. Susirinko Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos delegatai.
Buvo pakviesti Švedijos, Norvegijos, Danijos atstovai, tačiau šios valstybės atsisakė dalyvauti.
„Nors Ukrainą tuo metu krėtė neramumai, ji kartu su Baltarusija pasiprašė būti priimama į konferenciją. Ne visiems toks formatas patiko.
Pripažįstant Ukrainos svarbą jai pagaliau buvo atstovaujama, bet kartu buvo pastebėta, jog konferencija virsta Rytų šalių regiono, o nebe tik Baltijos valstybių konferencija.
Šiaip ar taip, Baltijos Antantės idėja, kuri tvyrojo Buldurių konferencijos veikloje, aprėpė ir Ukrainos bei Baltarusijos teritorijas“, – konferenciją analizuoja ir pristato L.Mažylis.
Galutinė konferencijos programa suskirstyta į dešimt blokų: konferencijos organizacija, karinis gynybos aljansas, ekonominė sutartis, politinė sutartis, liečianti tarpusavio ryšius, politinė sutartis dėl tarptautinių santykių, įstatyminė sutartis, kultūrinė sutartis, sveikatos sistemos sutartis, socialiniai susitarimai ir viešieji ryšiai.
„Pavyzdžiui, buvo priimtas dokumentas mokslo srityje, kuriame buvo numatyti profesorių ir studentų mainai, bendri kvietimai mokslininkams iš draugiškų užsienio šalių, ypač iš Prancūzijos ir Anglijos, steigti bendrus kalbų departamentus, kuriuose būtų mokoma trijų Baltijos šalių kalbų“, – pasakoja parodos autorius.
Pasak tuomečio Latvijos prezidento Janio Čakstės, konferencijos tikslas buvo suformuoti konferencijoje dalyvaujančių valstybių lygą, kuri užtikrintų ekonominį vystymąsi ir išorinį saugumą.
O štai Latvijos užsienio reikalų ministras Z.A.Mejerovicas siekė užmegzti politinę, ekonominę ir socialinę sąjungą, kurios tikslas buvo ne atremti atakas iš Rytų, bet padėti naujoms valstybėms kurti savo vidaus struktūrą.
„Nors tikslai turėjo rimtas politines intencijas bei potencialą būti įgyvendinti, konferencijos metu kilusios problemos apsunkino ir taip nelengvas derybas, – teigia prof. L.Mažylis. – Dėl dažnai trūkinėjančio telegrafo ir telefono ryšio valstybių atstovai ne visada arba tik po kiek laiko gaudavo atsakymus iš savo vyriausybių svarbiais klausimais. Lietuvos delegatams yra tekę netgi vykti į Kauną konferencijos metu, kad gautų instrukcijas ir atsakymus dėl konferencijos nutarimų.“
Pasak profesoriaus, taip pat dėl labai ilgos konferencijos trukmės tiktai Latvijos aukšto rango ministrai ir pareigūnai visą laiką dalyvavo konferencijoje, o kiti valstybių aukšto rango atstovai turėdavo periodiškai grįžti į savo šalį spręsti valstybės vidaus klausimų, tad nebuvo diskusijų tęstinumo.
L.Mažylio teigimu, Suomijos atstovai stengėsi spausti konferencijos dalyvius, kad būtų priimti neapibrėžti, platūs susitarimai, nes pati šalis viduje jau buvo susikūrusi politinę, socialinę, ekonominę ir kitokias sistemas, reikalingas valstybei gyvuoti, tad papildomų sutarčių kuriami instrumentai valstybės aparatui palaikyti nebuvo reikalingi, kai tokioms valstybėms kaip Lietuva ar Estija tai buvo gyvybiškai svarbu.
Nors svarbiausias tikslas buvo sukurti Baltijos Antantę iš penkių valstybių, šis užmojis iki galo nebuvo įvykdytas.
„Lietuva siekė pasinaudoti konferencijos formatu svarbiems Lenkijos pažadams dėl teritorijų išgauti. Konferencijoje buvo skatinama, kad abiejų valstybių atstovai užmegztų kontaktus, o rugpjūčio 26 d. Lenkijos delegatai nuvyko į Kauną kalbėtis.
Vis dėlto konfliktas dėl Vilniaus temdė konferenciją ir tapo jos ribotos sėkmės motyvu. Deja, būtent Lietuva nepasirašė konferencijoje parengto politinio susitarimo, o Lenkija ir Suomija pagaliau jo neratifikavo, – analizuoja profesorius. – Prisiminkime, kad Buldurių konferencija chronologiškai įsiterpė tarp dviejų kritinių datų: 1920-ųjų liepos 12-ąją buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos, o vėliau Lietuva tikėjosi sudaryti palankią sutartį ir su Lenkija.
Spalio mėnesį taip ir įvyko, deja, netrukus konfliktas pavirto atvira agresija – Lucjanas Želigowskis užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą...“ Vis dėlto, nepaisant nesutarimų, buvo sukurta naujo tipo Baltijos šalių institucija – Baltijos šalių taryba, kurios paskirtis buvo kontroliuoti ir planuoti bendradarbiavimą tarp konferencijų.
Virtualioje parodoje pristatomi dokumentai iš įvairių archyvų, to meto laikraščių straipsniai, kurie buvo paskelbti Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje siekiant parodyti, kaip skirtingoje šalių spaudoje buvo nušviesta Buldurių konferencija, kokie konferencijos momentai akcentuojami archyviniuose dokumentuose.
Kitomis formomis Baltijos Antantės idėja įsikūnija jau dabar, mūsų epochoje. Tad aktualu persvarstyti ir prieš 100 metų vykusios konferencijos sėkmes ir nesėkmes.
„Būdamas Europos Parlamento narys siekiu, kad dabartinėje Parlamento kadencijoje bendrų iniciatyvų, aprėpiančių būtent tas penkias valstybes, būtų daugiau“, – teigia Europos Parlamento narys prof. L.Mažylis.
Virtuali paroda „Buldurių (Rygos) konferencijai – 100 metų“ – nuo rugsėjo 5 dienos adresu: www.liudasmazylis.lt. Nuo rugsėjo 5 dienos Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis kviečia aplankyti virtualią parodą „Buldurių (Rygos) konferencijai – 100 metų“.
Virtualioje parodoje pristatomi dokumentai iš įvairių archyvų, to meto laikraščių straipsniai, kurie buvo paskelbti Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje. „Nors svarbiausias tikslas buvo sukurti Baltijos Antantę iš penkių valstybių, šis užmojis iki galo nebuvo įvykdytas.
Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento nariu Liudu Mažyliu.
