Dūmų fabrike nuo jo įsteigimo 1882 metais iki Sovietų Sąjungos žlugimo visada daugiau ar mažiau vyko gamyba. Viskas prasidėjo nuo pasagų vinių.
Einant laikui pakito gaminami produktai – nuo vinių pereita prie dalgių, vėliau pradėta dažymo aparatų gamyba.
Nors dalgių ir kitų reikmenų gamyba nebevyksta, pastatas gyvas – fabrike įsikūręs šeimos verslas, atidaromos kultūrinės erdvės. Be to, iš gamyklos pastatų padaryti loftai, kuriuose prieglobstį randa menininkai.
Pradžia nebuvo lengva
1880 metais lenkų kilmės Prūsijos pramonininkai Vyšvianskis ir Šerševskis pradėjo fabriko statybas.
Tam jie pasiskolino 200 tūkst. markių iš Liubeko miesto pirklio Liudviko Poselio.
Tiesa, gamybai reikėjo leidimo, kurį gauti nebuvo lengva – tam reikėjo valdžios patvirtinimo.
Neužteko tik nukeliauti į Sankt Peterburgą ir gauti raštą, patvirtinantį, kad fabrike gali vykti gamyba.
Buvo svarbu per nustatytą dvejų su puse metų laikotarpį nuvežti parodyti gamykloje pagamintą produktą, o nespėjus to padaryti viskas galėjo nueiti šuniui ant uodegos. Tačiau pramonininkai pavestas užduotis atlikti suspėjo, ir gegužės 10 dieną fabrikas pradėjo pasagų vinių gamybą.
Vinis pakeitė dalgiai
Su vinimis sekėsi prastai, tad L.Poselis pavedė sūnui Emiliui Poseliui reorganizuoti gamybą.
1886 metais fabrike pradėti gaminti dalgiai. Nuo to laiko Naujojoje Vilnioje įsitvirtino didžiausias dalgių fabrikas. Dalgių gamyba ėjosi kaip per sviestą – 1890 metais nupirkti dar du fabrikai Sankt Peterburge.
1900 metais dalgiai eksponuoti Paryžiaus pasaulinėje parodoje, ten gavo aukso medalį. Jau tada buvo kalbama, kad fabrike per metus pagaminama per milijoną dalgių, kurie atnešė fabrikui didelę sėkmę.
Tiesa, toks gamybos pasisekimas nebuvo pagrįstas vien aukštos kokybės produktais. E.Poselis, būdamas sumanus pirklys, supirkinėjo konkurentų gamyklas ir taip išlaikė monopoliją.
Užkariavo imperijos rinką
Naujojoje Vilnioje pagamintų dalgių nenukonkuravo ir Rusijoje gaminti dalgiai, dėl to rusai dalgius pradėjo vadinti „litovkomis“. Taip, bėgant laikui, „litovkos“ užkariavo carinės Rusijos imperijos rinką.
Vėliau dalgiai pasiekė Bulgariją, Rumuniją bei Azijos šalis. Fabrike pagamintų dalgių nebuvo tik Vakarų Europoje – ten rinka buvo ne tik užpildyta, bet ir perpildyta.
Į Lietuvą įžengus vokiečiams E.Poselis nenorėjo prarasti pelningos Rusijos rinkos, todėl fabrike įrengtas naujausias technologijas išmontavo ir išvežė į Sankt Peterburge turimus fabrikus.
1915 metais dalgių gamyba baigėsi, tuo metu fabrikas aiškios paskirties neturėjo.
Po kiek laiko čia įsikūrė surenkamųjų medinių namų gamykla. Naujojoje Vilnioje tebestovi keli tuo metu pagaminti namai.
Po Antrojo pasaulinio karo čia veiklą pradėjo dažymo aparatų gamykla, veikusi iki Sovietų Sąjungos griūties.
Išliko tiktai vardas
Dūmų gatvėje įsikūrusiam fabrikui iki šiol likęs Dūmų vardas, tačiau toks pavadinimas parinktas neatsitiktinai.
1913 metais fabrikas pagamindavo apie 3 milijonus dalgių per metus.
Tokius skaičius pasiekti padėjo turimos naujausios ir moderniausios to meto technologijos. Kadangi nei elektros, nei vidaus degimo variklių dar nebuvo, metalui kaitinti naudoti žaizdrai, kūrenami anglimis ir koksu.
Pagrindinis gamybos pastatas, ant kurio dar išlikę vos matomi E.Poselio inicialai, buvo nusėtas kaminais. Dabar galima tik įsivaizduoti, kaip viskas atrodė, kai rūko 50–60, o gal net daugiau kaminų, – apylinkės skendėdavo dūmuose.
Bokštą reikia remontuoti
Visai šalia stovi Naujosios Vilnios pramonės simbolis – raudonų plytų vandens bokštas, iškilęs 1911 metais. Simboliu bokštas laikomas todėl, kad jau iš tolo yra matomas važiuojant S.Batoro gatve.
Kad statinys atsiradęs vėliau, išduoda panaudotos medžiagos – pakėlus galvą matomos gelžbetonio detalės, kurios statybose atsirado palyginti vėlai. Ateityje planuojama bokštą atverti lankytojams, bet jį reikia remontuoti, kad iš viršaus apžvelgti Naująją Vilnią būtų saugu.
Įsikūrė alaus bravoras
Autentiškiausioje fabriko dalyje, kur išlikusios XIX a. sienos ir dalis originalaus fasado, dabar nėra nei vinių, nei dalgių. Čia įsikūręs „Sakiškių alaus“ bravoras ir kultūrinės erdvės.
Dūmų fabrike šiuo metu galima pamatyti dailininkės Medos Norbutaitės darbus ir paragauti kraftinio alaus.
Ateityje erdvėse bus pristatomi kitų menininkų darbai, taip pat siekiama, kad fabrikas taptų kultūros židiniu ir galėtų pakviesti į įvairius renginius – koncertus, spektaklius.
