Parodoje pristatomi dokumentai ir nuotraukos pasakoja Laisvės varpo atsiradimo istoriją, jo kelionę per JAV ir aukų rinkimą Lietuvos nepriklausomybės siekiui įgyvendinti, varpo perdavimą Lietuvai, įkėlimą į Karo muziejaus bokštą ir pašventinimą, taip pat varpo įamžinimą pašto ženkluose ir kituose atributuose.
Parodą parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė.
2020 m. rugpjūčio 15 d. sukanka 100 metų, kai JAV lietuviai perdavė Laivės varpą Lietuvai.
1918 m. sausio 8 d. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Woodrow Wilsonas paskelbė „14 punktų“ taikos programą, kurioje išdėstė naują pasaulio politiką, paremtą laisva prekyba, atvirais susitarimais, demokratija ir apsisprendimo laisve.
Tačiau joje JAV lietuvių bendruomenė nerado Lietuvos vardo ir tai juos labai sujaudino ir kartu paskatino susivienyti bei siekti Lietuvos nepriklausomybės palaikymo.
Tad JAV lietuviai nutarė 1918 m. kovo 13–14 d. sušaukti Visuotinį lietuvių Seimą, kuris priimtų sprendimą remti Lietuvos nepriklausomybę. Buvo siekiama suvienyti visus JAV lietuvius bendram darbui, reikalaujant, kad JAV ir kitos valstybės pripažintų Lietuvą.
Siekdamas garsinti Lietuvos vardą, 1919 m. gegužės 9 d. Čikagos lietuvių konferencijoje advokatas Jonas Bagdžiūnas-Borden pasiūlė nuliedinti nepriklausomybės simbolį – Laisvės varpą ir įteikti jį Amerikos Lietuvių Seimui, kuris turėjo įvykti birželio 9 d., o Seimas padovanotų šį varpą Lietuvai.
Laisvės varpo idėją J.Bagdžiūnas susiejo su JAV Laisvės varpu (Liberty Bell), kuris skambėjo 1776 m. liepos 8 d., kai buvo viešai skaitoma liepos 4 d. JAV Nepriklausomybės deklaracija.
Lietuvai skirtas Laisvės varpas buvo užsakytas ir nulietas Sent Luiso metalurgijos gamykloje pagal Filadelfijos Laisvės varpą – vieną svarbiausių JAV nepriklausomybės simbolių.
Varpas buvo 4 pėdų (121,92 cm) aukščio ir 3 pėdų (91,44 cm) pločio. Svėrė 1000 svarų(500 kg) be rėmų, o su rėmais 1200 svarų (600kg).
Vienoje varpo pusėje buvo užrašytas Broniaus Kazio Balučio sukurtas tekstas: „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas kas negina jos“, o kitoje – „Amerikos lietuvių Seimas Lietuvai, birželio 9, 10 ir 11 d. 1919 m. Chicago, IL.L.“
Laisvės varpo atidengimas ir skambinimas juo pirmą kartą įvyko 1919 m. birželio 8 d. Čikagos „Auditorium“ teatre Amerikos Lietuvių Seimo išvakarėse. Renginyje dalyvavo 4000 žmonių ir Čikagos municipaliteto ir JAV federalinės valdžios atstovai.
Laisvės varpas buvo pastatytas priekyje ir apdengtas JAV ir Lietuvos vėliavomis. Renginys buvo pradėtas JAV ir Lietuvos himnais, po kurių vyko varpo atidengimas, skambinimas ir dovanojimas.
Kiekvienas dalyvis, paaukojęs Lietuvai atkurti bent vieną dolerį, galėjo paskambinti varpu.
1919 m. birželio 9–11 d. vyko Amerikos Lietuvių Seimas, kurio šeštosios sesijos metu prezidiumas įteikė Laisvės varpą ir priėmė rezoliuciją, kuri nurodė, kad kai aukojama mažiau nei 5 doleriai buvo duodamas bronzinis varpo ženklelis, daugiau kaip 5 dolerių – specialus Lietuvos laisvės varpo ženklas.
Taip pat buvo numatyta parengti knygą apie Lietuvos laisvės varpo istoriją ir išsaugoti aukotojų sąrašus, kuriuos su aukomis pasiųsti į Lietuvą.
Seimo Pirmininkas Stasys Gegužis Seimo atstovų vardu priėmė varpą. Amerikos Lietuvių Seimo metu Laisvės varpui buvo paaukota 7304 dolerių.
Po to prasidėjo Laisvės varpo kelionė po JAV lietuvių kolonijas. Jo išleistuvės iš Čikagos įvyko 1919 m. rugpjūčio 24 d. ir jose dalyvavo 18 tūkstančių žmonių. Žmonės rankose laikė plakatus su tekstu „Laisva ir nepriklausoma Lietuva“.
Varpas dar metus keliavo po Ameriką ir 1920 m. rugpjūčio 15 d. Čikagoje, „Auditorium“ teatre, Laisvės varpo komiteto pirmininkas J.Bagdžiūnas perdavė jį Jonui Vileišiui, Lietuvos finansinės misijos pirmininkui. Nuo tos dienos varpas perėjo į Lietuvos valstybės rankas.
Laisvės varpas per Liepoją pasiekė Lietuvą 1922 m. sausio 13 d. Nors pagal JAV lietuvių pageidavimus Laisvės varpas turėjo būti įkeltas į Gedimino pilies bokštą, tuo metu Vilnius buvo okupuotas Lenkijos ir to nebuvo galima padaryti.
Todėl Ministrų kabineto sprendimu jis buvo perduotas Karo muziejui ir daugiau kaip mėnesį buvo eksponuojamas šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę, po to įkeltas į muziejaus varpų bokštą ir vasario 16 d. iškilmingai pašventintas.
