Liepos pradžioje pradėjo veikti Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos padalinys. Per kelias pirmąsias savaites jį aplankė jau per 2 tūkstančius smalsuolių, kuriuos pasitinka ir iš akių nepaleidžia gidai.
Pažioplinėti pavieniams lankytojams ekspozicijoje po atviru dangumi draudžiama. Taip yra todėl, kad karo technika eksponuojama VI forto teritorijoje. Čia iki šiol gali tykoti įvairūs pavojai – po žeme pasislėpusios ventiliacijos angos ar sprogmenys.
Ekspozicijoje galima pamatyti įspūdingo dydžio bombų, kokių iki šiol aptinkama Kaune. Išminuotojai papasakojo, kuriose vietose kokių sprogmenų randa dažniausiai.
Vilniečiai neteko technikos
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto skyrius nuo 2008 metų veikė Vilniuje.
Muziejaus atstovė Dovilė Andrijauskaitė pasakojo, kad 2017 metais Krašto apsaugos ministerija ir Kauno savivaldybė sutarė, jog jį tikslingiau būtų perkelti į Kauną, į atgimusį ir tvarkomą VI fortą.
Eksponatų perkėlimas prasidėjo 2018 metais.
Dabar Kaune pristatoma ne tik sostinėje jau rodyta technika, ekspozicija papildyta ir naujais egzemplioriais.
Karo technikos skyriaus pagrindines ekspozicijas sudaro Sausumos pajėgų technikos ir ginkluotės, Karinių oro pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų ekspozicijos, kuriose galima pamatyti daugiau nei 100 karinės technikos pavyzdžių. Tai ratinė ir šarvuotoji technika, pabūklai, laivai, lėktuvai, kuriuos naudojo Lietuvos kariuomenė.
Technika pagaminta įvairiose šalyse nuo praėjusio amžiaus šeštojo ar septintojo dešimtmečio iki mūsų laikų.
Kalino karo belaisvius
VI fortas dabartinėje K.Baršausko gatvės ir Pramonės prospekto žiedinėje sankryžoje buvo pastatytas 1889 metais.
Po karo technikos ekspoziciją lankytojus lydintis muziejininkas ir gidas Darius Zubrickas pasakojo, kad tarpukariu forte veikė karo kalėjimas. Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais čia įrengta karo belaisvių vieta: 1941–1943 metais kalinti rusų karo belaisviai, 1943–1944 metais – civiliai, 1944–1948 metais – vokiečių karo belaisviai.
„Forte buvo likę įvairių pavojingų sprogmenų, granatų. Teritorija buvo tikrinama, bet niekada nežinai, kokių pavojų čia vis dar gali būti likę. Tuo įsitikinome patys“, – sakė D.Zubrickas.
Aptiko pavojingą granatą
Įrengiant ekspoziciją ant vieno pylimo buvo užkeltas naikintuvas bombonešis. Neseniai vienas muziejaus darbuotojas lipdamas link jo šlaite pastebėjo seną metalinį daiktą.
„Paaiškėjo, kad tai sena nesprogusi granata, ji buvo pavojinga ir ją teko susprogdinti vietoje“, – pasakojo D.Zubrickas.
Ekspozicijos prižiūrėtojai neatmeta galimybės, kad forto šlaituose panašių pavojų gali slypėti ir daugiau, todėl vaikščioti nepažymėtais takais ir juo labiau savarankiškai klaidžioti po forto teritoriją draudžia.
Pačioje ekspozicijoje taip pat yra įspūdingo dydžio pusę tonos sveriančių aviacijos bombų. Jos tokio tipo, kaip iki šiol dažnai aptinkamos Aleksote.
„Neseniai tokio tipo bombų buvo atrasta Lakūnų plente. Pas mus saugomos jau seniau Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuotos Antrojo pasaulinio karo laikų bombos“, – sakė D.Zubrickas.
Stirną išgelbėti pavyko
Ekspozicijos lankytojai saugomi ir nuo kitų pavojų.
Ant forto pastatų yra ventiliacijos šachtos. Jų gylis – 6 metrai. Dauguma jų jau yra aptikta, bet kai kurios gali būti apžėlusios ir užgriuvusios žemių sluoksniu, nuo žmogaus svorio gali ir įgriūti. Todėl lipti ant pastatų stogų taip pat gali būti pavojinga.
„Tuo įsitikinome prieš kelias savaites. Vieną dieną išgirdome, kad iš atsivėrusios angos sklinda keisti gardai. Pamatėme, kad į užgriuvusią ventiliacijos šachtą įkrito stirniukas. Stirnų šeimyna gyvena visai netoli“, – pasakojo muziejininkas.
Stirniuką iš angos pavyko ištraukti virvėmis, gyvūnas liko sveikas, kitą dieną žmonės jį matė vaikštinėjantį drauge su motina. Bet šis įvykis parodė, kad ir sutvarkytame forte vis dar gali būti pavojų, jei žmonės nesielgs atsakingai.
Forto tanką išsigabeno
Vyresni kauniečiai prisimena, kad VI forto prieigose ant kalnelio, kur dabar stovi ne vienas kryžius, sovietmečiu stovėjo tankas, simbolizavęs Sovietų Sąjungos galybę.
Tai buvo IS-2 tipo tankas, raidės simbolizavo Sovietų Sąjungos vado Josifo Stalino vardą ir pavardę. Jis VI forto žiede stovėjo nuo 1962 iki 1989 metų.
D.Zubrickas sakė, kad šį tanką po kelerių metų besitraukdami iš Lietuvos rusų kariai išsivežė. Jam yra tekę skaityti, kad dabar jis yra kažkur pamaskvyje.
Iš tolo matyti lėktuvai
Dabar važiuojant pro fortą iš gana toli matyti kitas karinės technikos galiūnas – naikintuvas-bombonešis Su-7.
Jis sveria net 4 tonas 500 kilogramų, sukurtas 1955 metais Suchovo konstruktorių biure, tačiau jau po kelerių metų buvo modernizuotas ir perdarytas į naikintuvą-bombonešį Su-7B.
Lėktuvo ilgis – 16,60 m, aukštis – 4,15 m, o sparnų ilgis – 9,31 m. Naikintuvas galėjo pasiekti net 2 tūkstančių 120 kilometrų per valandą greitį ir pakilti į iki 15 tūkst. metrų aukštį. 1985 metais šis naikintuvas buvo atgabentas iš Afganistano į Zoknius, kur turėjo būti remontuojamas.
Vis dėlto po detalios apžiūros buvo nuspręsta jo neberemontuoti, todėl jį nutarta panaudoti kaip paminklą viršgarsinei karo aviacijai.
Greta pristatomas lėktuvas An-2, populiariai vadinamas „kukurūzniku“. Jį iš lenkų dovanų gavę lietuviai naudojo mokydamiesi šokti parašiutais.
Primena 1991-ųjų sausį
Ekspozicijoje nėra tokio tipo tanko, koks prie forto stovėjo sovietmečiu, muziejininkai turi tik tokio pat tanko mažą surūdijusią detalę.
Bet yra kiti du tankai T-55 ir T-72, kuriuos 2006 metais muziejui padovanojo Lenkijos gynybos ministerija. Tankai T-72 buvo naudojami 1991-ųjų sausį šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
Taip pat galima pamatyti ir įvairių šarvuočių transporterių, kuriais buvo vežami kariai ar kroviniai. Jie pagaminti JAV, Švedijoje.
Įdomiai atrodo švedų pagaminti šarvuočiai, skirti važinėti pelkėse ar po sniegą. Jie pelkėje gali įsmukti iki pat langų, bet nenugrimzta. Pasak muziejininko, tokius šarvuočius Lietuvos kariuomenė naudoja ir dabar.
Tiko ir karstams vežti
Ratuotos technikos ekspozicijoje įdomu pamatyti švedų „Volvo“ sunkvežimį, kuriame veikė medicinos punktas, ar sovietinį ZIL-130. Tokios mašinos buvo gaminamos civilinėms reikmėms, išsiskyrė žydra kėbulo spalva. Jei jas kariškiai naudojo savo reikmėms, perdažydavo maskuojamąja samanine.
Ekspozicijoje yra ZIL, kuriuo būdavo plaunamos gatvės, o kariškiai tokia technika plaudavo savo teritorijas ar aerodromus.
Daugelio dėmesį patraukia autobusiukas PAZ-672. Ant jo iki šiol yra lentelė, kad tai tarnybinis transportas, kuris važiuodavo į Nemenčinę.
„Tokie autobusai buvo gaminami 1967–1989 metais. Jais buvo vežiojami civiliai žmonės, tiko ir laidotuvėms, nes jų gale yra didelės durys ir patogu įkelti karstą. Autobusu, kuris yra pas mus, kariai buvo vežiojami iš Nemenčinės į Pabradės poligoną“, – pasakojo D.Zubrickas.
Detalės pateko į muziejų
Karinei jūrinei technikai skirtoje aikštelėje eksponuojami pirmieji atkurtos Lietuvos karinių jūrų pajėgų kateriai „Vytis“ ir „Kiras“. Jie saugojo Klaipėdos uosto teritoriją.
Greta – sausumos kateris, su kurio pagalba buvo tiesiami ir sutvirtinami pontoniniai tiltai.
Kaune atsidūrė ir nuo 1992 iki 2009 metų tarnavusių fregatų „Aukštaitis“ ir „Žemaitis“ detalės – karo laivų ginkluotė, torpedų paleidimo aparatai, patrankos.
Rodo, kaip kepdavo duoną
Sustojus prie logistikai skirtos technikos muziejininkai lankytojų paprastai klausia, kokia galėjo būti vienos keistos išvaizdos mašinos su priekaba paskirtis. Ne daug kam pavyksta atspėti, kad tai – ant ratų sumontuota duonkepė.
Lenkų kariuomenės kariai, o vėliau iš jų techniką gavę lietuviai valgė duoną, kurios tešlą specialus aparatas maišė ir kepė technikoje ant ratų.
„Vienu metu buvo galima iškepti 104 forminės duonos kepalus“, – pasakojo D.Zubrickas.
Muziejaus darbuotojai lankytojams eksponatus leidžia liesti rankomis, o į kai kuriuos ir įlipti.
Įdomių eksponatų Kaune nepristigtų
Kazimiras Bogdanas
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas, kapitonas
„Kaunas ir Kauno apylinkės išsiskiria tuo, kad neretai aptinkama įvairių sprogmenų, nes čia ilgus metus vyko aktyvūs kariniai veiksmai.
Tai ne tik Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, bet ir sovietmečio laikų palikimas. Manome, kad sovietmečiu neretai sprogmenys atėjus laikui nebūdavo sunaikinami, kaip tai reikėtų daryti, bet būdavo ilgus metus sandėliuojami, o paskui slepiami, užkasami.
Pavyzdžiui, gegužės 8 dieną Kaune, Lakūnų plente, atliekant kelio kasimo darbus buvo atkastas sprogmuo, panašus į aviacinę bombą. Patikrinę pranešimą išminuotojai rado 33 aviacines bombas, 2 bombų sprogdiklius ir 14 artilerinių sviedinių.
Lietuvos kariuomenės J.Vitkaus inžinerijos bataliono kariai pavojingus radinius išgabeno į poligoną ir sunaikino. Tai buvo ir Antrojo pasaulinio karo, ir sovietmečio okupacijos laikų bombos ir sviediniai.
Tokių pavojingų radinių galima aptikti visame Kaune. Pavyzdžiui, šiaurinėje miesto dalyje dažniau randama sovietmečio mokomųjų šaudmenų, centre ar Aleksote – aviacijos šaudmenų.
Tokie pavojai gali slypėti bet kur, taip pat ir fortuose.
Jei muziejininkai pageidautų, mes tikrai galėtume suteikti eksponatų, nes tokių jau neutralizuotų, bet formą išlaikiusių radinių randame daug. Per metus sulaukiame 1300 iškvietimų visoje Lietuvoje.“
