Lietuvos kryždirbiai sugebėjo suderinti krikščionybę bei archajišką gamtos ir žmogaus santykį. Koplytstulpių statymo paprotys atkeliavo iš gilaus mūsų protėvių tikėjimo ir pagarbos dvasiniam pasauliui. Jie statomi kaip dvasinės apsaugos sakraliniai ženklai.
Šie paminklai greta religinės ir paprotinės reikšmės įgijo ir nacionalinio simbolio statusą. Jie įsitvirtino kaip tautinės tapatybės ir vienybės simbolis.
Kryžiai geležinėmis viršūnėmis, ornamentuoti kryžiai, „saulutės“, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu lietuvių liaudies meno palikimu.
Dėl savo gyvybingumo ir gajumo, meninės brandos ir tos ypatingos vietos, kurią kryždirbystė užima atskiro žmogaus bei bendruomenės gyvenime 2001 m. gegužės 18 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) Kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje pripažino unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe.
Ji buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų, o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Kryždirbystės objektai suskirstyti į tris grupes: kryžiai; stogastulpiai ir koplytstulpiai.
Gumbių km., Šėtos seniūnijos, Kėdainių r. koplytstulpis (unikalus kodas 41948) – mažosios architektūros paminklas, UNESCO pripažintas istoriniu, nacionaliniu, etnografiniu Žmonijos kultūros paveldu, Šėtos seniūnijos pasididžiavimas, krašto tapatybės simbolis, liaudies meno vertybė – priskiriamas „nykstančios rūšies“ objektams.
Siekdami šį istorinį paminklą išgelbėti, 2020 07 12 organizuojame visuomeninę akciją „Atgimstantys paminklai“.
PROGRAMA
Dviračių žygis Šėta – Gumbių km. Liepos 12 d. 17 val. išvykstame iš Šėtos seniūnijos aikštės. Numatomas atvykimo laikas 18 val. (Galima automobiliu tiesiai vykti prie Gumbių koplytstulpio 18 val.)
Trumpi pasisakymai. Apie savo dalyvavimą, prašome pranešti.
Šv. Antano statulėlės pašventinimas (Kun. Robertas Skrinskas).
Simbolinė agapė.
Regioninė atskirtis toliau didėja, provincijų miesteliai merdėja, žmonės emigruoja. Nyksta ir Lietuvos paveldas.
Istorinė atmintis yra trinama. O be atminties mankurtas gali nužudyti savo motiną /tėvynę/. Bet jei veiksime solidariai, galime bandyti stabdyti šią atskirtį. Todėl kviečiame atvykti į šį tikrai neeilinį įvykį ir tarti žodį. Tikime, kad tuo prisidėsite prie „Atgimstančių paminklų“ bangos Lietuvoje.
