Paminklas žymiausiam J.D.Salingerio kūriniui Sudarge iškils neatsitiktinai – pasirodo būtent iš šio Lietuvos miestelio buvo kilęs amerikiečių rašytojo prosenelis.
Turėjo lietuviškų šaknų
„Salingerių giminė buvo kilusi iš Sudargo, mažo žydiško miestelio prie Lenkijos ir Lietuvos sienos – ši teritorija tuo metu priklausė Rusijos imperijai“ – tokia eilutė Kenneth Slawenski knygoje „J.D.Salingeris: Pakylėtas gyvenimas“, pristatančioje rašytojo biografiją, virto paminklo idėja.
„Idėja gimė prieš trejus metus, kai Audrius Siaurusevičius man parodė knygą, kurioje buvo parašyta, kad J.D.Salingerio prosenelis gimė Sudarge, Šakių rajone. Tada mudviem ir gimė mintis, kad šitą dalyką reikia įamžinti.
Po to šventėme mano 50-metį ir per gimtadienį iš draugų dovanų susirinkau 8 tūkst. eurų – išėjo pusė paminklo“, – paminklo priešistorę papasakojo vienas iš jo iniciatorių Rolandas Skaisgirys.
Būtent R.Skaisgirio kartu su A.Siaurusevičiumi įkurta viešoji įstaiga „Kultūrinės ir istorinės atminties fondas“ paminklo J.D.Salingerio romanui „Rugiuose prie bedugnės“ idėją pavertė realybe. O patį paminklą sukūrė skulptorius Nerijus Erminas.
Dėmesys tėviškei ir siekis atkreipti dėmesį į Sudargo istoriją
Sudargas ir dėmesys šios vietos istorijai, anot R.Skaisgirio, pasirinkti neatsitiktinai – R.Skaisgirys yra kilęs iš Zanavykų krašto, kuriame ir įsikūręs Sudargas.
„Pasakysiu nepopuliariai: man tėviškė yra svarbiau nei tėvynė. Dėl to tą tėviškę įvairiomis formomis bandau garsinti ir puoselėti, ar tai būtų krepšinis, ar tai istoriniai faktai, ar tai signatarai ir dokumentiniai filmai“, – sakė R.Skaisgirys.
Jis paragino atkreipti dėmesį ir į Sudargo istoriją. „Sudargas su savo piliakalniais absoliučiai niekuo nenusileidžia Kernavei, tik yra mažiau išreklamuotas“, – tikino R.Skaisgirys.
Nuo Sudargo piliakalnių atsiveria ne tik įspūdingas vaizdas, atveriantis Nemuno grožį. Ši vieta svarbi istorine, kultūrine ir archeologine prasme.
Sudargo piliakalniai pasakoja ilgaamžių kovų su kryžiuočiais istoriją: čia viduramžiais stovėjo svarbi pilis, kuri 1317 m. buvo sudeginta. Miestelio centre yra išlikę senosios bažnyčios pamatai, o kapinėse ilsisi knygnešys Martynas Sederevičius.
Skulptūra – daugiareikšmė
Skulptūros sumanytojas R.Skaisgirys pasakojo, kad šį romaną yra skaitęs gal dešimt kartų, bet su amžiumi kūrinys atsiveria vis kitaip.
„Mes visi bėgant metams užsidedame kiautus: reikšmingus, pamokančius ir visi labai norime būti geri ar bent jau vaizduoti, kad tokie esame. Bet išties visi esame kokius nors dalykus praėję, kurie buvo rokenrolas.
Šitas romanas pasirodė 1951 m. Bostone. O mes tais metais buvome okupuoti SSRS. Pas mus tuo metu vyko partizaninis judėjimas. Amerikoje žmonės gyveno visiškai kitu ritmu, visiškai kitaip, savoje demokratijoje, o mes – okupacijoje ir negalėjome turėti tokio rokenrolo, kokį tuomet turėjo Amerikos jaunimas. Norėjosi sugretinti dalykus, kurie skirtingi, bet trapūs.
Todėl ant paminklo rašome 1951 Bostonas ir 2020 Sudargas“, – teigė R.Skaisgirys.
Paminklo romanui „Rugiuose prie bedugnės“ sumanytojas pasidalino ir šeimos atsiminimu, kuris, jo teigimu, iliustruoja, koks gyvenimo rokenrolas vyko prieš šimtmetį.
„Kai mano močiutė buvo jauna, ji smetoniniais laikais dirbo tarnaite pas nepriklausomybės akto signatarą Joną Vailokaitį. Kai J.Vailokaitis atvažiuodavo iš Kauno atostogauti pas savo brolį į dvarą, jis neleisdavo tarnams eiti dirbti vasaros darbų, o liepdavo per naktį žaisti kortomis.
Gali tą dalyką vienaip papasakoti, kad tai yra siaubinga. Gali kitaip paaiškinti: jie yra jauni žmonės, tai yra rokenrolas – atvažiuoja nepriklausomybės akto signataras, kuris naktimis su tarnais žaidžia kortomis, o po to tarnai dieną miega ir niekam nerūpi, kad darbai nenudirbti. Tai yra rokenrolas“, – prisiminimu pasidalijo R.Skaisgirys.
Praeitis susišaukia su gyvenimu
Skulptūros autorius N.Erminas kurdamas paminklą siekė sujungti net kelis dalykus: praeitį, rašytojo prosenelio prisiminimą ir dabartį, dabar vykstantį gyvenimą bei lietuvišką ir amerikietišką tradicijas.
„Skulptūra labai iliustratyvi: yra žmogus – personažas ir yra rugiai. Medžiagos sąmoningai pasirinktos lyg būtų svetimos aplinkai. Pagalvojau, kad prie amerikietiškos architektūros tarsi pririša betonas, metalas, plienas.
Tačiau tas amerikietiškumas yra paslėptas – viską sušvelnina lietuviškas rugių siluetas ir žmogaus siluetas“, – atskleidė jis.
N.Erminas sakė, kad daug įtakos vizualiniams sprendimams padarė ir vieta.
„Vieta labai patogi – tai pati piliakalnių pradžia, šalia plyti gyvenvietė, todėl nėra grubios intervencijos į visą istorinį paveldą. Skulptūra stovi tarsi ant slenksčio: šalia vyksta gyvenimas, o iš kitos pusės – praeitis. Tai tarsi susišaukia su J.D.Salingerio istorija, kai kalbame apie praeitį, apie rašytojo prosenelį ir šalia vyksta gyvenimas“, – aiškino jis.
Autorius pabrėžė, kad skulptūroje naudojamas kiauraraštis atlieka ir perkeltinę funkciją: kiekvienas galime save įsiasmeninti tame personaže ir kiekvienas turime pereiti personažo istoriją.
Paminklas bus atidengtas šį penktadienį Sudarge.
