Kaune ant daugybės pastatų įrengtos memorialinės lentos, įamžinančios garsių ir aktyvių gyventojų atminimą. O kaip atrodo namai, ant kurių yra šie atminimo ženklai?
Vieni kauniečiai ir jais, ir pastatais rūpinasi, kiti net nežino, kas tose lentose įamžintas, nors jas mato kasdien. Taip pat daugeliui neaišku, kas turėtų prižiūrėti pačias memorialines lentas.
Savivaldybės atstovai paaiškino, kokia tokių atminimo ženklų priežiūros tvarka.
Patinka laiko nuosėdos
Ant Kovo 11-osios gatvės 2-ojo namo jau 21 metus kabo memorialinė lenta su bareljefu. Ji čia atsirado 1999 metų balandį. Joje rašoma, kad šiame name 1964–1991 metais gyveno diplomatas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, politinis kalinys ir tremtinys Juozas Urbšys.
Politikas čia gyveno grįžęs po tremties iki pat mirties. Tai paprastas sovietmečiu pastatytas penkių aukštų daugiabutis. Jis nėra atnaujintas, bet gyventojai, kaip išmano, namą ir jo aplinką prižiūri. Tačiau lenta jau kuris laikas nevalyta, apsinešusi dulkėmis.
Pro šį namą Dainavos gyvenamajame rajone neretai pravažiuoja ar prie jo sustoja architektė Ona Marija Urbšytė. Moteris yra J.Urbšio dukterėčia, bet mieliau savo tėvo brolį vadina seneliu.
„Po senelio mirties jo bute gyveno mano tėvo sesuo Marytė Urbšytė. Prieš keletą metų ji pasimirė, tad tame name artimųjų nebeliko. Aš kartais prie namo atvykstu, pasižiūriu ir į atminimo lentą“, – pasakojo kaunietė.
Architektė įsitikinusi, kad ant daugiabučio įrengta atminimo lenta neturi būti kasdien blizginama ar kažkaip kitaip ypatingai prižiūrima.
„Manau, kad per laiką ant lentos atsiradusios apnašos, laiko ženklai tokį paminklą padaro dar įdomesnį, prasmingesnį. Siekis viską nušveisti man atrodo perdėtas“, – įsitikinusi architektė.
Svarbiausia – kad atminimo lenta neužkliūtų vandalams, bet iki šiol su J.Urbšiui skirtu atminimo ženklu taip nėra nutikę.
Prižiūri trenerio sūnus
Gričiupio seniūnijoje yra neilga Salų gatvė. Ant čia stovinčio raudonų plytų daugiabučio taip pat yra atminimo lenta. Ji skirta politikui Rimantui Ruzui. Kauno garbės pilietis mirė po patirtos avarijos.
Lentoje yra toks užrašas: „Šiame name 1997–2002 m. gyveno Lietuvos Respublikos Seimo narys, Kauno miesto garbės pilietis Rimantas Ruzas. Jo iniciatyva šis namas pastatytas Afganistano karo (1979–1988 m.) dalyviams.“
Šiame name gyvena ir garsaus krepšinio trenerio Vlado Garasto sūnus Virgilijus Garastas. Vyras pasakojo, kad pažinojo R.Ruzą, jo ir kaimynų pastangomis namas ir buvo pastatytas.
Dabar buvusių afganistaniečių name jau nedaug. Bet nauji gyventojai puikiai prižiūri daugiabučio aplinką, kieme žydi alyvos ir įvairios gėlės.
„Aplinką, taip pat ir lentą, prižiūrime patys, gerbiame R.Ruzo atminimą“, – sakė V.Garastas.
Atminimo ženklas – puošmena
Kauno centre esančios Kęstučio gatvės 87-asis daugiabutis papuoštas memorialine lenta su bareljefu, kuriame įamžintas aktorės Rūtos Staliliūnaitės atminimas.
Teatro ir kino aktorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Kauno miesto garbės pilietė šiame paprastame name gyveno 1985–2011 metais.
Šio namo gyventoja Odeta Kaminskienė pasakojo, kad aktorę kartais sutikdavo, pasisveikindavo.
„Kai ji mirė, pagalvodavome, kad būtų gerai įamžinti jos atminimą. Bet namas buvo neremontuotas, tai kažkaip net negražu būtų buvę ant tokio kabinti kokį atminimo ženklą“, – prisiminė moteris.
Atminimo lenta teatralų pastangomis ant daugiabučio buvo pakabinta 2018 metų pabaigoje, po namo renovacijos.
„Lenta išskirtinė, aktorė tarsi iškalta metale. Tokia detalė puošia namą“, – džiaugėsi daugiabučio gyventoja.
Net nežino, kas įamžinti
Vilniaus gatvėje ant 3-iuoju numeriu pažymėto dviejų aukštų namo yra dvi memorialinės lentos. Jos skirtos kompozitoriams Juozui Naujaliui ir Teodorui Braziui. Muzikai čia gyveno tarpukariu.
Dabar pirmajame šio pastato aukšte veikia katalikiškas knygynas. Jo darbuotoja Danguolė sakė, kad į lentas nekreipia dėmesio ir net negalėjo pasakyti, kieno atminimas jose įamžintas.
„Taip jau nutinka. Kai kiekvieną dieną ką nors matai, pripranti ir nebekreipi dėmesio. Dėl lentų jokių bėdų nėra buvę, jų prižiūrėti mums nereikia. Kauniečiai į jas taip pat nesidairo, tik turistai kartais prie jų sustoja“, – pasakojo knygyno darbuotoja.
Sulaukia lankytojų klausimų
Rotušės aikštėje ant 23-iojo pastato taip pat yra kelios memorialinės lentos.
Viena jų skirta Vasario 16-osios Akto signatarui Saliamonui Banaičiui. Jis šiame name ne tik gyveno, bet ir buvo įkūręs čia pirmąją Kaune lietuvišką spaustuvę, veikusią 1905–1918 metais.
Taip pat ant šio namo yra memorialinė lenta su bareljefu, bylojanti, kad čia 1906–1938 metais gyveno kultūros ir visuomenės veikėjas, rašytojas, Petrapilio dvasinės akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, prelatas Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas. Čia pat veikė ir jo vadovaujama Šv.Kazimiero draugija.
Šiame name 1932–1937 metais gyveno ir literatūros istorikas, žurnalistas, politikas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, VDU profesorius Juozas Eretas.
Name veikia viena privati klinika. Jos administratorė Daiva Vaitkuvienė sakė, kad pradėjusi dirbti šiame gražiame pastate domėjosi jo istorija.
„Mūsų klausinėja lankytojai, todėl malonu papasakoti apie tai, kas čia buvo ir gyveno. O praeiviai ar turistai užeiti į vidų nedrįsta, sutikti prie durų apie atminimo lentas neklausinėja“, – aiškino D.Vaitkuvienė.
Moteris sakė, kad klinikos atstovams lentomis rūpintis netenka, nes jas prižiūri kažkas kitas.
Ant namo net 4 lentos
Vienoje Kauno gatvėje atminimo lentos kabo ant daugybės namų. Tai Žaliakalnyje besidriekianti Vaižganto gatvė.
Ant 14-uoju numeriu pažymėto trijų aukštų pastato jų yra daugiausia mieste – net keturios.
Viena skirta Vytautui Andriui Graičiūnui ir jo žmonai Unei Babickaitei-Graičiūnienei. Garsus Lietuvos vadybos mokslininkas, Lietuvos vadybos draugijos įkūrėjas ir aktorė, Šaulių sąjungos teatro režisierė, name gyveno 1935–1951 metais.
Taip pat čia įamžintas Igno Skrupskelio atminimas. Šiame name visuomenės veikėjas, publicistas, filologijos mokslų daktaras, „Židinio“ ir „XX amžiaus“ redaktorius gyveno 1936–1940 metais. Taip pat lentoje rašoma, kad I.Skrupskelis 1943 metais žuvo nežinomame Komijos lageryje.
Pagerbtas ir name gyvenęs rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas. Čia jis gyveno ir kūrė 1932–1937 metais. Memorialinė lenta su bareljefu pagaminta iš šlifuoto granito, kuris dabar jau gerokai apsinešęs.
Dar viena lenta skirta Juozui Purickiui. Lietuvos valstybės veikėjas, Steigiamojo Seimo narys, publicistas, daktaras J.Purickis pastate gyveno 1932–1934 metais.
Ant Vaižganto gatvės 23-iojo namo kabo lenta, primenanti, kad čia gyveno Juozas Papečkys. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Valstybės Tarybos narys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, sovietų sušaudytas Sverdlovsko kalėjime, šiame name gyveno nuo 1935 iki 1941 metų birželio 14 dienos.
Abiem pastatams ir didžiajai daliai atminimo lentų reikia priežiūros.
„Iš tokių atminimo lentų galima daug sužinoti. Labai gaila, kad ne visada pajėgiama pastatus suremontuoti“, – apgailestavo Žaliakalnio gyventoja Birutė Vitulskienė.
Signataro keliai vingiuoti
Kiek tolėliau, ant Vaižganto gatvės 26-ojo namo, įamžintas Prano Lesauskio ir Petro Klimo atminimas.
P.Lesauskis tarpukariu buvo pulkininkas, Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimosi valdybos viršininkas, matematikos profesorius. Jis buvo vedęs P.Klimo svainę Barborą.
Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas, istorikas P.Klimas, kalintas nacių, bet paleistas, paskui dešimt metų praleidęs ir bolševikų lageriuose, B.Lesauskienės name gyveno 1955–1969 metais.
Šis namas puikiai prižiūrimas, lentos taip pat atrodo gražiai.
Liūdniausiai atrodo priešais namą, kuriame sovietmečiu gyveno P.Klimas, esantis pasatas, pažymėtas 25-uoju numeriu. Tai buvusi vila „Eglutė“ – P.Klimo namas, kuriame jis gyveno iki tragiškų savo gyvenimo vingių.
Gyvenamąjį namą 1929 metais P.Klimui suprojektavo garsus tarpukario architektas Feliksas Vizbaras. Tarpukariu tai buvo viena ištaigingiausių vilų Kaune. Nuo P.Klimo dukters Eglės vardo ir kilo namo pavadinimas.
Čia lankėsi daug garsių tarpukario žmonių. 1933 metais čia gyveno kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, kur ir mirė tų pačių metų balandžio 29 dieną.
Namas apleistas ir pamažu griūva.
Prie įėjimo į jį kabo nedidelė neprižiūrima lenta, skirta rašytojui J.Tumui-Vaižgantui. Namo savininkas P.Klimas buvo vedęs J.Tumo-Vaižganto sesers Severijos Tumaitės-Mėginienės dukterį Bronislavą.
Pinigų remontui neranda
P.Klimo giminaitis Remigijus Gulbinas sakė, kad Vaižganto gatvės 26-ajame name dabar gyvena P.Klimo žmonos sesers anūkės Vita ir Vaiva Lesauskaitės.
„Jos namą prižiūri ir brangina. Lenteles įrengė savivaldybė, bet vėliau niekas neklausė, ar nereikia pagalbos. Moterys jas prižiūri pačios“, – pasakojo R.Gulbinas.
Kauniečiui labai gaila „Eglutės“ vilos. Sovietmečiu pastatas buvo nacionalizuotas, vėliau butus privatizavo keli gyventojai.
„Ten gyvenantis vienas kaunietis namą norėtų suremontuoti, bet tam reikia daug pinigų, nes pastatas yra paveldo objektas. Kaimynai prie remonto neprisideda, todėl pastatas ir nyksta“, – apgailestavo R.Gulbinas.
Viena lenta tarsi užkeikta
Rašytojo, kanauninko J.Tumo-Vaižganto atminimas įamžintas ir ant namo sienos senamiestyje, Aleksoto gatvėje 10, kur jis gyveno 1920–1932 metais. Pirmoji atminimo lenta buvo pakabinta 1968 metais, bet ją kažkas pavogė.
Nauja lenta su bareljefu atidengta 1999 metais. Tačiau prieš trejus metus ji buvo perkelta ant kitos pastato sienos ir dabar ją ne iš karto galima pastebėti.
Name veikiančio J.Tumo-Vaižganto memorialinio muziejaus vadovas Remigijus Jakulevičius priminė, kad memorialinė lenta buvo perkelta, kai pirmajame pastato aukšte įsikūrė viena parduotuvė.
„Tada buvo kilęs triukšmas. Kiek vėliau muziejaus atstovai su verslininkais situaciją išsiaiškino. Lentą reikėtų perkelti į kitą vietą, prie įėjimo į namą. Bet dokumentams tvarkyti, derinti ir lentai perkelti reikia daug laiko ir nemažai pinigų, todėl pokyčių kol kas neplanuojame“, – sakė R.Jakulevičius.
Gali kreiptis į savivaldybę
Aloyzas Pakalniškis
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas
„Įmonės „Kauno švara“ darbuotojai, tvarkydami miestą, apžiūri ir memorialines lentas. Jei pastebi, kad jas reikia šveisti ar atnaujinti, praneša mūsų skyriui. Mes užsakome šiai įmonei atlikti darbus.
Jei lentos įrengtos ant privačių namų, gyventojai taip pat gali kreiptis į savivaldybę, kai reikia didesnio jų remonto ar atnaujinimo.“
