Šio veikėjo prototipas geografijos profesorius Kazys Pakštas didelę dalį savo karjeros paskyrė ieškodamas tam tinkamiausios vietos ir mėgindamas šia idėja įtikinti valdžios žmones.
Ar atsarginė Lietuva užjūriuose galėjo tapti realiu projektu? Apie tai su profesoriumi Liudu Mažyliu kalbėjosi „Nova Lituania“ režisierius ir scenarijaus autorius Karolis Kaupinis, filme parodęs istoriją, kuri galėjo būti.
L.Mažylis sakė, kad tokios idėjos tuomečiu laikotarpiu nebuvo netikėtos – kolonializmas tebebuvo gyvas.
„Įvairios to meto valstybės – Belgija, Danija arba dar seniau Portugalija – intensyviai svarstydavo kolonijų klausimą. Grubiai tariant, tam tikru metu net buvo „kolonijų rinka“.
Tad Lietuva šiuo atveju nebuvo jokia išimtis ir K.Pakšto idėjos būtų buvusios visiškai priimtinos. Kitas klausimas, ar Lietuva turėjo resursų, ar valdžia to norėjo“, – kėlė klausimus profesorius.
Ar atsarginė Lietuva būtų buvusi kitokia kolonija?
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kolonijos žlugo viena po kitos. Ar toks pat likimas būtų laukęs ir atsarginės Lietuvos? „Nova Lituania“ režisierius su profesoriumi svarsto, kad nebūtinai.
„Man atrodo, kad K.Pakšto požiūris į koloniją skyrėsi nuo Vakarų Europos kolonializmo. Pastarasis žymi tuometį įsitikinimą civilizacine misija ar paprasčiausią resursų išnaudojimą, vietinių kaip objekto traktavimą“, – įžvalgomis dalijosi K.Kaupinis.
Pasak L.Mažylio, K.Pakštas norėjo, kad tai būtų tiesiog kita žemė, kita erdvė, o žmonės – tie patys.
„Jo įsivaizduojamoje kitoje Lietuvoje galbūt nebūtų buvę čiabuvių eksploatacijos. Ten būtume tie patys mes, tie patys lietuviai, todėl kolonijų žlugimo laikotarpiu K.Pakšto projektuota kita – antroji, naujoji – Lietuva nebūtinai turėjo išnykti“, – svarstė L.Mažylis.
Tačiau net ir kuriant kitokią koloniją išlieka klausimas: o kur kraustytis?
Kur gi tie tušti plotai atsarginei Lietuvai?
„Man atrodo, kad K.Pakšto idėjos neįmanomumas ir problema yra ta, kad nėra tokios teritorijos. Jis ieško, ieško, bet kiekvienos savo studijos pabaigoje prieina šią išvadą: tačiau tai nėra ta vieta, kur jau būtų galima padėti tašką ir sakyti – „štai“.
Viena vertus, jis atsarginės Lietuvos ieškojo tam, kad pats pabėgtų nuo kolonizacijos, bet pats supranta paradoksą, kad tai darydamas jis neišvengiamai vėl įsivelia į tą patį procesą.
O tuščių plotų, gerų tuščių plotų, kuriuos galima taip lengvai užimti, pasaulyje nįra – nėra pažadėtosios žemės“, – svarstė K.Kaupinis.
L.Mažylis atkreipė dėmesį, kad plotai buvo užimami įvairiais būdais – ne vien atsikraustant į jau egzistuojančią teritoriją: „Čia visaip galima galvoti. Pavyzdžiui, olandai didžiuojasi, kai iš jūros atkovoja eilinį sklypą. K.Pakšto idėjos buvo vizionieriškos, tačiau nei valdžią įtikino, nei daug bendraminčių įgijo. Tačiau tai nereiškia, kad to nereikėjo daryti.“
O gal dabar laikai pasikeitė ir vizionieriai – jau girdimi?
Ar šiandien klausytumėmės K.Pakšto?
L.Mažylis atkreipė dėmesį, kad aplinka tokius žmones linkusi laikyti keistuoliais ir jie nepelnytai neišgirstami.
„Labai dažnai tų „keistųjų“ žmonių įžvalgos, pasirodo, buvusios svarbios“, – sakė jis, o K.Kaupinis pridūrė: „Man atrodo, kad dažnai Lietuvoje politinės fantazijos trūkumas kyla iš to, kad mes – labai normalūs, įprasti ir tam tikra prasme labai nuobodūs politiniuose sprendimuose.“
„Taip, turime rimto politiko įvaizdį. Net pasakyčiau, kad Lietuvoje geru politiku laikomas tas, kuris teisingai ūkiškai mąsto.
Juk kam mes formuojame valdžią ir vyriausybę? Kad tvarkingai tvarkytų ekonomiką. O kas ta ekonomika? Lietuviškai – ūkis.
Vizionierių mums nelabai reikia. Nors iš tikrųjų dabar gyvename laikotarpiu, kai mums tikrai įsakmiai reikia vizijų – jau vien dėl klimato kaitos“, – apibendrino profesorius.
Ar filme „Nova Lituania“ pagrindiniam herojui galiausiai pavyko įtikinti premjerą perkelti Lietuvą į Afriką, sužinosite šalies kino teatruose nuo birželio 26 d.
„Nova Lituania“ pripažintas geriausiu filmu Atėnų ir Rygos kino festivaliuose, pelnė specialų „Cineuropa“ apdovanojimą Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“, o režisierius K.Kaupinis buvo paskelbtas geriausiu režisieriumi Vokietijoje vykusiame „goEast“ kino festivalyje.
Filme vaidina Aleksas Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė.
