Gido Broniaus Kleinausko nuomone, šis kelias – galimybė žmogui, nebūtinai tikinčiajam, psichologiškai apmąstyti savo gyvenimą, o ir eiti juo galima bet kada, nebūtinai per atlaidus.
Žemaičių Kalvarijoje, kuri tuo metu vadinosi Gardais, Kristaus kančios kelias sukurtas ir koplyčios pastatytos 1639 metais.
Kaip pasakojo B.Kleinauskas, po žemaičių krikšto praėjus kuriam laikui į šį kraštą buvo atkelti vienuoliai dominikonai ir jiems pavesta rūpintis šios vietos gyventojų dvasingumu.
„Tuomečio vyskupo Jurgio Tiškevičiaus raštuose rašoma, kad jis pastebėjo, jog Gardų teritorija reljefiškai labai panaši į Jeruzalę – tą vietą, kur jau buvo sukurtas tikrasis Kristaus kančios kelias.
Ir jis sugalvojo, kad kalvotoje Gardų vietovėje galima jį atkartoti, sudarant sąlygas lietuviams žemaičiams turėti savo kelią, kad nereikėtų vykti kažin kur toli“, – istoriją atskleidė gidas.
Taip ir buvo sukurtas 5,5 km kelias, vedantis per 20 koplyčiomis pažymėtų kalvų, kiekviena jų skirta Kristaus kančios kelio momentams.
„Visa kančia atkartojama tam tikrose vietose, kuriose Kristus ką nors patyrė: meldėsi už žmones, atgailavo, kur jį mušė, kur stūmė į Kedrono upelį. Tos vietos ir paženklintos koplyčiomis.
Jos išdėstytos ne paeiliui – einama vingiais nuo vienos prie kitos. Einant šį kelią meldžiamasi ir giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai – giesmės, kurios surašytos specialioje maldaknygėje“, – apie tradicinį Kristaus kančios kelio ėjimą per atlaidus pasakojo pašnekovas.
Priklauso Šv.Jokūbo kelių tinklui
Pasak B.Kleinausko, giedojimas per atlaidus yra didelis šio kelio unikalumas, mat tokio giedojimo jau mažai kur beaptiksi, jis likęs tik Žemaitijoje.
Šie Žemaičių Kavarijos kalnai giedami jau 380 metų, yra skirtingų jo variantų – gieda drauge vyrai ir moterys arba tik vyrai su varinėmis triūbomis“, – atskleidė gidas.
Dėl savo ilgaamžiškumo ir unikalumo giedojimas įtrauktas ir į Lietuvos kultūros paveldo objektų sąrašą, taip pat pateiktas prašymas UNESCO dėl įtraukimo į pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Eiti šiuo keliu galima ir vieniems, nebūtinai per atlaidus.
„Žmogus, eidamas dvi su puse valandos šiuo keliu, gali apmąstyti savo gyvenimą“, – šio kelio naudą ir vertę įvardijoa B.Kleinauskas ir priminė, kad kiekvieno mėnesio antrąją dieną vyksta mažieji atlaidai, kuriuose taip pat galima apsilankyti.
Be to, šis kelias oficialiai priklauso Šv.Jokūbo kelių tinklui. Nuo 2016 m. Lietuvoje akredituoti 4 tarptautiniai Šv.Jokūbo kelio maršrutai: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Žemaitijos/Karaliaučiaus. Pastarajai atkarpai ir priklauso Žemaičių Kalvarijos Kristaus kančios kelias.
Tradicinis Šv.Jokūbo kelio maršrutas, populiarus ir tarp lietuvių keliautojų, driekiasi per Prancūziją iki Ispanijos Santjago de Kompostelos miesto.
Žavi ir koplyčių architektūra
Gidas juokavo, kad nueiti tuos penkis kilometrus yra ir neblogas sportas, taip pat galima pasigrožėti pačiomis koplyčiomis kaip liaudies architektūros darbais.
„Vienos puošniausių ir didžiausių kalvarijose paprastai būna Piloto rotušės koplyčios, taip yra ir pas mus – 11 stotelėje stovi graži, didinga neogotikinio stiliaus koplyčia, sulipdyta iš akmenų“, – pristatė B.Kleinauskas.
Pasak jo, rotušės koplyčios turėjo priminti maldininkams Piloto rūmus Jeruzalėje, todėl ir būdavo statomos puošnesnės. Yra ir vienintelė dviguba koplyčia, septintoji, turinti dvejas duris ir skirta dvejoms kančios kelio akimirkoms.
Svarbiausia ir didžiausia koplyčia – aštuonioliktoji, skirta Kristaus nukryžavimui, tradiciškai taip ir vadinama – „Kryžiauninke“, Jeruzalėje stovinti ant Golgotos kalno.
Koplyčia ir pati simbolinės kryžiaus formos, o vidus ryškiomis spalvomis ištapytas dramatiška apraudojimo scena: žymaus dailininko Kazio Varnelio tėvo tapybos darbas ant tašytų rąstų „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“.
B.Kleinauskas pasakojo, kad pastačius koplyčias nuo 1253 metų datuojami Gardai buvo pervadinti Naująja Jeruzale.
„Tačiau šis vardas žemaičiams niekaip neprilipo, o vėliau rašytiniuose šaltiniuose randama, jog vyskupas J.Tiškevičius rašo laiškus „žemaičiuosnėn kalvarijėn“ – manoma, kad nuo tada miestelis ir vadintas Žemaičių Kalvarija“, – pavadinimo kilmę aiškino gidas.
Tiesa, sovietiniais metais miestelis buvo pervadintas į Varduvą pagal netoliese tekantį upelį ir tik sąjūdžio metais buvo sugrąžintas dabartinis pavadinimas.
