„Katedros savo akimis pamatyti žmonės atvyksta toli gražu ne tik iš Žemaitijos ar Lietuvos, bet ir iš užsienio, o ypač – piligrimai: žmonės, kurie į šventovę vyksta ne tik vedami smalsumo, noro pamatyti kažką istoriškai ar kultūriškai unikalaus, tačiau ir pamaldumo tikslais“, – pasakoja jau dešimtmetį Telšių katedroje dirbantis kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Jo teigimu, piligrimus ypač traukia 400 metų skaičiuojantis centrinėje altoriaus dalyje stovintis šventojo Antano paveikslas – tikima, kad prie jo žmonės patiria daug stebuklų, dovanų ir malonių.
Pirmasis Seimo pastatas Lietuvoje
Telšių šv. Antano Paduviečio katedra – vėlyvojo baroko ir klasicizmo kūrinys, pastatytas dar XVIII a. kaip bažnyčia, bernardinų vienuolyno dalis. Katedros titulą ji įgijo tik praėjus porai amžių – 1926 metais, įsteigus Telšių vyskupiją.
„Katedros vaidmuo Bažnyčios institucijoje yra itin svarbus. Katedra yra vieta, kurioje stovi vyskupo sostas ir ji yra vadinamoji bažnyčių motina vyskupijoje – vadinasi, pati svarbiausia vyskupo bažnyčia“, – teigia A. Sabaliauskas.
Svarbi ir ypatinga ji ne tik tuo, kad čia laikomos svarbiausios mišios per visus liturginius metus. Telšių katedra turi du aukštus – tai itin retas šventovei reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pasirodo, taip ji suprojektuota dėl to, kad buvo statoma planuojant, jog šioje erdvėje rinksis Telšių pavieto ir Žemaitijos bajorų seimeliai. Taigi šiuo požiūriu Telšių katedra yra pirmasis Seimo pastatas Lietuvoje.
Požemiuose – vyskupų kapai
Kaip svarbiausioji vyskupijos bažnyčia, Telšių katedra buvo renovuota 2013-aisiais, minint Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejų. Šia proga skulptorius Romualdas Inčirauskas sukūrė įspūdingas metalines katedros duris: jos puoštos krikščionybės raidą Žemaitijoje vaizduojančiomis vario plokštėmis.
„Juokauju, kad mūsų katedra yra mažiausia iš visų Lietuvos katedrų, bet tikrai ne prasčiausia“, – pasakodamas apie tai, ką verta pamatyti atvykus į bažnyčią, sako A. Sabaliauskas.
Įdomu aplankyti ne tik abu pastato aukštus, bet ir jo požemius: po bažnyčia esančioje kriptoje palaidoti trys jos buvę vyskupai, tarp kurių – ir pirmasis katedros vyskupas, Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis.
Katedros titulas: įgyjamas ir prarandamas
A. Sabaliauskas pasakoja, kad Bažnytinėje kanonų teisėje numatyta, jog katedros titulas bažnyčiai gali būti suteikiamas keliais būdais.
„Bažnyčia gali būti statoma iškart kaip katedra – taip būna tuomet, kai kuriamos naujos vyskupijos – arba gali būti parenkama Apaštalų Sosto (aukščiausia popiežiaus valdžios institucija,– red. past.): tokiu atveju parenkama centre esanti bažnyčia tame mieste, kurios vardu pavadinta visa vyskupija. Būtent pastaruoju būdu savo titulą 1926-aisiais gavo ir Telšių katedra“, – sako A. Sabaliauskas.
Pasitaiko ir atvejų, kuomet katedros savo titulą praranda – pasikeitus istorinėms aplinkybėms ir nelikus vyskupijų, kaip ir atsitiko Varniuose esančiai buvusiai katedrai bei dabartinei šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčiai Vilniuje. Katedros statusą tvirtina arba panaikina Romos Katalikų Bažnyčios galva – popiežius.
„Pagal Bažnytinę teisę dar gali būti prokatedros, kurios anksčiau turėjo svarbų vaidmenį bažnyčioje, tačiau šiandien tas vaidmuo yra sumažėjęs. Tokių prokatedrų pasitaiko daug rečiau, bet galimybė jai egzistuoja“, – sako dvasininkas.
Svarbu, kad tilptų tikintieji
Pasak A. Sabaliausko, katedrai keliami ne tik religinių atributų reikalavimai, kaip jau minėtas vyskupo sostas ar stebuklingi paveikslai, tačiau ir tam tikri architektūriniai kriterijai, iš kurių bene svarbiausias – katedros dydis.
„Pirmiausia, tai turi būti erdvi bažnyčia, kadangi Bažnyčios kanonų teisėje yra numatyta, kiek ir kokių pamaldų ten turi vykti per liturginius metus. Pavyzdžiui, Didžiojo ketvirtadienio metu į bažnyčią susirenka visi vyskupijos kunigai ir tikintieji – tai, jeigu būtų labai maža katedra, joje netilptų visa vyskupija“, – dėsto A. Sabaliauskas.
Iš viso Lietuvoje skaičiuojamos 7 vyskupijų katedros: Vilniaus arkikatedra bazilika, Kauno arkikatedra bazilika, taip pat Kaišiadorių, Vilkaviškio, Šiaulių, Telšių ir Panevėžio katedros. Telšių katedros kunigas pastebi, jog istoriškai susiklostė taip, kad visos katedros Lietuvoje yra mūrinės – greičiausiai todėl, kad bažnyčios nesuniokotų gaisras ir ji būtų tvirta bei saugi.
