Apie vieną didžiausių XIX a. mąstytojo filosofiją esame girdėję ne vienas. Friedrichas Nietzsche – vienas paslaptingiausių asmenų filosofijoje, kurio sąvokos – antžmogis, valia siekti galios, vergų moralė – fundamentaliai pakeitė mūsų žmogiškosios būklės suvokimą.
Bet ką dauguma žmonių iš tiesų žino apie F.Nietzsche, išskyrus ūsus, piktą žvilgsnį ir užsitęsusį siejimą su nihilizmu bei fašizmu? Kaip turėtume vertinti mąstytoją, kurį vienodai mėgo Albert’as Camus, Ayna Rand, Martinas Buberis ir Adolfas Hitleris? Ar žinome, kokie gyvenimo įvykiai ir posūkiai padarė jai reikšmingą įtaką?
F.Nietzsche rašė, kad visa filosofija yra autobiografiška. Šioje įtikinamoje ir gyvybingoje, mitus griaunančioje leidyklos „Jotema“ išleistoje biografijoje autorė nukelia skaitytojus į talentingo, ekscentriško ir smarkiai susirūpinusio žmogaus pasaulį, nušviesdama įvykius ir žmones, kurie darė įtaką jo gyvenimui ir kūrybai.
Nuo ramaus, pamaldžiai krikščioniško auklėjimo – kurį pritemdė mįslinga tėvo mirtis – iki dėstytojo karjeros, atsiskyrėliško filosofavimo aukštikalnėse ir širdį veriančio kryčio į pamišimą, – S.Prideaux fiksuoja intelektualinį ir emocinį F.Nietzsche gyvenimą su romanistams būdingu įžvalgumu ir jautrumu.
Ji taip pat nutapo nepamirštamus jam svarbiausių žmonių portretus, tarp kurių – Richardas ir Cosima Wagneriai, Lou Salomé, fatališka moteris, sudaužiusi F.Nietzschei širdį, ir jo sesuo Elisabeth, arši vokiečių nacionalistė ir antisemitė, manipuliavusi jo tekstais ir pavertusi F.Nietzsche archyvą nacių ideologams patrauklia vieta.
„Aš dinamitas!“ – tai biografija, kurią būtina perskaityti visiems, siekiantiems suprasti labiausiai nesuprastą visų laikų filosofą. Dalijamės dešimt įdomių apie F.Nietzsche gyvenimą ir asmenybę.
1. F.Nietzsche gimė 1844 spalio 15 d. Rėkene, Saksonijoje, jis buvo pirmasis vaikas (iš trijų) dvasininko Karlo Ludwigo Nietzsche ir Franziskos Oehler šeimoje.
2. 1864-aisiais būsimasis filosofas įstoja į Bonos universitetą, kur studijuoja teologiją ir klasikinę filologiją, tačiau po metų palieka Boną ir išvyksta į Leipcigo universitetą. Meta teologiją. Studijuoja klasikinę filologiją pas profesorių Friedrichą Ritschlį. Atranda Arthurą Schopenhauerį.
3. 1867 m. F.Nietzsche atlieka karo tarnybą. Pradeda pratybas 2-ajame kavalerijos batalione, 4-ajame lauko kariuomenės pulke. Tačiau po metų susižeidžia nelaimingo atsitikimo metu jodinėdamas.
4. F.Nietzsche ima vis labiau nepatikti filologija. 1868-aisiais susitinka su vienu iš savo įkvėpėju ir geriausiu bičiuliu kompozitoriumi R.Wagneriu.
5. 1869 m. paskiriamas neetatiniu klasikinės filologijos profesoriumi Bazelio universitete. Atsisako Prūsijos pilietybės.
6. Tais pačiais metais įvyksta pirmoji F.Nietzsche pažintis su kalnais, kurie vėliau tampa jo vienu iš lydinčių filosofijos motyvų – kopimas į Piloto kalną. Rengia užrašus, virsiančius „Tragedijos gimimu iš muzikos dvasios“.
7.1881 m. atranda Benedictą de Spinozą. Pirmą kartą apsilanko Šveicarijos kalnuose, Zils Marijos miestelyje, kuriame vėliau praleis nemažai savo gyvenimo laiko. Patiria amžinojo sugrįžimo viziją. Pradedami pirmieji Zaratustros eskizai.
8. 1882-aisiais filosofas išleidžia „Linksmąjį mokslą“. Balandį keliauja į Romą, kurioje susitinka su savo būsima meile, įkvėpėja L.Salomé ir bičiuliu filosofu Pauliu Ree. Lou pasiūlo jiems trims gyventi kartu „nešventoje laisvųjų protų trejybėje“. F.Nietzsche peršasi Lou ant Ortos kalno, bet ši atsisako.
9. 1889 m. sausio 3 d. F.Nietzsche susmunka Turine. Ištikimas draugas Franzas Overbeckas jį palydi Šveicarijon. Diagnozuojamas sifilio infekcijos sukeltas progresuojantis paralyžius. Uždaromas į beprotnamį Jenoje. Netrukus išleidžiamas „Stabų saulėlydis“. 1890 m. mąstytojas išrašomas ir atiduodamas motinos globai vaikystės namuose Naumburge. Vis labiau grimzta į beprotybę ir progresuojantį paralyžių, prarasdamas ir protą, ir kalbą.
10. Filosofo sesuo Elisabeth 1901-aisiais išleidžia pirmą „Valia galiai“ versiją, sulipdytą iš F.Nietzsche raštų fragmentų. 1908 m. pagaliau išleidžiama F.Nietzsches autobiografija „Ecce homo“, praleidus nemalonias nuorodas į jo sesę, nacionalsocializmo ir antisemitizmo neatsižadėjusią Elisabeth.
Sue Prideaux „Aš dinamitas! Nietzsche’s gyvenimas“, vertė Aistis Žekevičiūs, leidykla JOTEMA, 2020 m.
