Sostinės Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje šią savaitę atidarytoje parodoje „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“ pristatomi patys įvairiausi eksponatai – nuo akmens ir bronzos amžių iki nesenų įvykių revoliuciniame Maidane. Apytikslė atvežtų lobių vertė – 9 mln. eurų.
Rengėjai tikisi, kad po poros savaičių, kovo 27-ąją, nepaprastoji padėtis bus atšaukta ir tada visi norintieji galės patekti į muziejų.
Kad iš Kijevo atkeliavę vertingi artefaktai būtų deramai apsaugoti, muziejus įdiegė specialias saugumo priemones, saugoti parodą padeda policija ir šauliai.
Kol muziejus nebuvo laikinai uždarytas, į sales žiūrovai buvo įleidžiami tik pro specialius vartus su metalo detektoriumi, o naujosios parodos eksponatai pristatomi specialiose vitrinose. Kad unikalius meno dirbinius būtų galima geriau apžiūrėti, kai kuriose vitrinose sumontuoti specialūs mechanizmai, iš lėto sukantys eksponatų pagrindą.
Taip, pavyzdžiui, nedidelę delfino figūrėlę iš kalnų krištolo ir aukso, datuojamą I a. pr. Kr., galėjai apžiūrėti iš visų pusių. Lankytojams patariama kiek ilgiau stabtelėti prie vitrinų, nes dėl eksponatų saugumo tas sukimasis gana lėtas.
„Buvome sumanę tokiu būdu pristatyti daugiau eksponatų, bet Ukrainos muziejininkai neleido judinti kai kurių senųjų dirbinių, mat buvo rizika, kad jie net nuo nedidelės vibracijos gali subyrėti“, – sakė parodos kuratorius dailės istorikas Skaistis Mikulionis.
Menas iš garsaus muziejaus
Paklaustas, kurie parodos eksponatai jam ypač įdomūs, S.Mikulionis prisipažino, kad pirmiausia – tai skitų auksas. Dar studijų metais meno istorikas daug laiko praleido Sankt Peterburgo Ermitažo muziejuje – tyrinėjo ten saugomą vieną didžiausių ir vertingiausių pasaulyje skitų aukso dirbinių rinkinį.
Kaip pasakojo į Vilnių atvykusi antroji šios parodos kuratorė Olga Puklina iš Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus, didelė dalis Ermitažo muziejuje saugomų skitų aukso artefaktų yra iš Ukrainos pietuose vykdytų archeologinių kasinėjimų.
„Į Vilnių atkeliavo ta per kasinėjimus surasto skitų aukso dalis, kuri buvo išsaugota Ukrainos muziejininkų. Juk Kijeve buvo įkurtas net specialus Ukrainos istorinių brangenybių muziejus, kurio tikslas buvo išsaugoti šalyje vertingus archeologinius radinius (dirbinius iš tauriųjų metalų ir brangakmenių. – Red.), kad jie nebūtų išvežti į Rusiją“, – sakė O.Puklina.
Nemažai lobių į Vilniaus parodą atkeliavo būtent iš to Istorinių brangenybių muziejaus, kuris dabar yra Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus filialas. Ten saugomas ir legendinis skitų auksas.
Trokšta ir kapų plėšikai
Europos ir Amerikos muziejai neturi rimtesnių skitų aukso rinkinių, todėl Ukrainos muziejų parodos nuolat keliauja. Dėl vienos jų, dar prieš Rusijos agresiją išvežtos iš Krymo muziejų į Amsterdamą, nuo 2014 metų vyksta teismai Olandijoje. Mat susigrąžinti lobius norinti Ukraina susiduria su Krymą prisijungusios Rusijos pasipriešinimu.
„Dėl konflikto su Rusija eksponatai iš Krymo muziejaus iki šiol yra Olandijoje ir jų likimą sprendžia teismas. Priimtas vyriausybinis nutarimas, kad mūsų muziejus bus ta vieta, kurioje bus saugomos tos Krymo vertybės, jei jos sugrįš į Ukrainą.
Mes turime įtarimų, kad iš Rusijos pusės gali būti ir nedraugiškų veiksmų, susijusių su mūsų muziejaus fondais. Bet karas yra karas, o kultūra yra kultūra.
Todėl labai tikimės, kad viskas bus gerai ir dėl tarptautinių parodų, ir dėl mūsų fondų“, – kalbėjo Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius Bohdanas Patryliakas.
Auksiniai skitų meno kūriniai nuo seno vilioja ir tyrinėtojus, ir juoduosius archeologus – kapų plėšikus. Jau antikinės Graikijos rašytojai ir istorikai buvo užsiminę apie didžiulius klajoklių skitų lobius. Jų aukso dirbiniai išsiskyrė ypatingu puošnumu ir neabejotinai didele menine įspūdingų papuošalų verte.
Vienu metu net vyravo nuomonė, kad skitai nemokėjo apdirbti kitų metalų, todėl viską darė iš aukso. Tačiau archeologiniai tyrimai paneigė šį mitą, nes paaiškėjo, kad skitai naudojo ir varį, bronzą bei sidabrą. Auksas jiems buvo ne tik prabangos atributas, bet ir saulės, šviesos, nemirtingumo ir pergalės simbolis.
Koks tas skitų auksas?
Kaip rašoma ukrainiečių muziejininkų šiai parodai parengtoje informacijoje, klajokliai skitai į Ukrainą atklydo XVII a. prieš Kristų iš Rytų, iš Centrinės Azijos platybių, kur ši kultūra susiformavo IX–VIII a. pr. Kr. Skitija užėmė didelę šiuolaikinės Ukrainos teritorijos dalį tarp Dono ir Dunojaus upių – nuo Krymo iki Kijevo prieigų.
Skitai aktyviai prekiavo su graikų miestais prie Juodosios jūros. Graikų istorikų ir geografų dėka išliko žinių apie skitų kultūrą, nes patys skitai rašto neturėjo. Su skitais Ukrainoje atsirado ir išskirtinis „žvėrių stilius“, kurio pavyzdžiais galėsime gėrėtis ir Vilniaus parodoje.
Būtent aukso dirbiniai su žvėrių atvaizdais tapo visos skitų kultūros vizitine kortele. Gyvūnai čia visuomet vaizduojami iš šono, dažniausiai labai dinamiškai – judesyje. Ekspozicijoje galima pamatyti IV a. pr. Kr. datuojamus kūrinius – klajoklių arklius puošusias plokšteles su liūto galva, antikinį prausimosi dubenį, puoštą reljefais, vaizduojančiais grifono užpultą elnią.
Dar vienas įdomus eksponatas – kario kape surastas kardas, kurio rankena ir makštys papuošti aukso plokštelėmis. Ant plokštelės pavaizduotas grifonas ir liūtas, puolantys elnią, taip pat dvi panteros. Šalia galima įžiūrėti stilizuotą šerno galvą, mat šernas skitams buvo griaustinio ir pergalės dievo simbolis.
Parodoje galima pamatyti ir nedidelę skitiškąjį Perkūną įkūnijančią šerno skulptūrėlę. Pasak S.Mikulionio, tai ypač retas eksponatas, kurio nėra jokiame kitame pasaulio muziejuje. Akivaizdi stilizacija, groteskas šią figūrėlę, kuri galėjo būti kokio nors ritualinio indo rankena, paverčia tikru meno kūriniu.
Tarp gynėjų – ir lietuviai
Vertingiausius radinius archeologai aptinka skitų visuomenės elito – valdovų ir karo vadų – kapuose. Karališkais vadinami pilkapiai būdavo netgi iki 20 metrų aukščio, o jų skersmuo siekdavo ir 100 metrų.
Šios stepių piramidės nuo pat jų atsiradimo buvo daugybės kapų plėšikų taikinys kaip ir faraonų piramidės Egipte. Mat skitai savo valdovus taip pat laidojo su visomis pomirtiniam gyvenimui būtinomis brangenybėmis ir ginklais. Iki mūsų laikų dalį lobių išsaugojo įgriuvusi žemė ar į kapą prasiskverbęs ir ten viską užšaldęs vanduo.
Pastarųjų dešimtmečių archeologiniai kasinėjimai Ukrainoje atskleidė dar vieną įdomų dalyką – ukrainiečiai savo pilių ir šalies sienų apsaugai dažnai samdydavo ir baltų karius. Kol kas šie atradimai – dar tyrimų stadijos, o parodoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės periodą Ukrainoje primena keli moliniai žaisliukai.
Arkliuko formos švilpukas ir kitos figūrėlės buvo surastos kasinėjant Kijevo Pilies kalvą, ant kurios XV a. LDK valdovų įsakymu buvo pastatyta medinė pilis. Manoma, kad su jomis žaidė pilies įgulą sudariusių lietuvių karių šeimų vaikai.
Nuo akmens amžiaus iki Maidano
Paroda „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“ leidžia pažinti Ukrainos istoriją ir kultūrą – nuo akmens ir bronzos amžių iki nesenų įvykių revoliuciniame Maidane.
Ji pradedama 4 tūkst. pr. Kr. senumo Tripolės kultūros antropomorfinės plastikos skulptūrėlėmis. Šalia – unikalus bronzos epochos kalendorius, pirmųjų istoriškai užfiksuotų tautų, gyvenusių Ukrainos teritorijoje – kimerų, skitų, sarmatų, gotų, hunų, antų – paveldas.
Ypatingo dėmesio verti visame pasaulyje žinomi senojo meno šedevrai iš skitų vadų pilkapių.
Kijevo Rusios epochai atstovauja plataus spektro archeologiniai radiniai – nuo buitinių daiktų iki juvelyrinių papuošalų ir krikščionių kulto reikmenų, kuriuos pagamino Kijevo Rusios ir Bizantijos meistrai.
Įdomūs ir XIV–XVIII a. artefaktai, tarp kurių – radiniai iš Kijevo pilies, pastatytos pagal lietuvių valdovų įsakymą, Kijevo rotušės vėtrungė ir Evangelija sidabriniuose rėmuose iš Kijevo Pečorų lauros spaustuvės.
Ukrainos konfesinę ir tautinę įvairovę atspindi judėjų vei Krymo totorių XIX a.–XX a. pr. dailės kūriniai.
Parodoje – ir du svarbūs naujausios šalies istorijos objektai iš Maidano aikštės – sukilimo dalyvių sukurti skydas ir šalmas, Orumo revoliucijos simboliai.
