Nepriklausomybės medalio likimas: ar deramai pagerbiame kuriančius mūsų valstybę?

Prezidentūra ir Kultūros ministerija dėl incidento jos atsiprašė oficialiai ir asmeniškai.

Švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį, 2000 metais šalies prezidentas įteikė Nepriklausomybės medalius 350-čiai žmonių. Šis medalis buvo atkurtas pagal 1928-ųjų to paties pavadinimo apdovanojimą, tik tuomet šiuo medaliu buvo apdovanota dešimtys tūkstančių žmonių.

Po mažiau nei mėnesio minėsime Kovo 11-ąją, tačiau Nepriklausomybės medalio atkurti nenorima. Seime vis dar nesutariama, kokią formą turės padėkos tautai, kiek jų bus, ar tai bus medalis, ar į atlapą segamas ženkliukas.

Advokatė Zita Šličytė 1989 m. kartu su Vytautu Landsbergiu, Kazimieru Motieka ir Justinu Marcinkevičius vyko į Maskvą, liaudies deputatų suvažiavimą. Jie turėjo tikslą – siekti Lietuvos valstybingumo atkūrimo.

Tuo metu buvo vienintelis teisinis kelias – siekti, kad Maskva pripažintų negaliojančiu 1939 m pasirašytą Molotovo-Ribentropo paktą. Tai būtų įrodę, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys buvo okupuotos.

„Prie kavos, prie arbatos kalbėjome, kad važiuosime griauti imperijos iš vidaus taikiu parlamentiniu būdu. Ginkluotas pasipriešinimas nelaimėjo, tik perdavė savo dvasią ateinančioms kartoms. Mes labai gerai supratome, kad tik taikus parlamentinis kovos būdas leis atgauti Lietuvos nepriklausomybę ir turėti savo valstybę – gyvenome tokiose svajonėse“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė Z.Šličytė.

Dabar Z.Šličytė stebi šalies politinius įvykius, tačiau juose aktyviai nedalyvauja. Ji prisimena Sąjūdžio laikų nuotaikas.

„Buvo toks pakilimas, taip gražiai visi dainavo karo dainas „Balnokit broliai žirgus, reik karan joti“ ir visi šaukė „Lietuva“ ir mums visko linkėjo. Tai buvo nepakartojama dvasinė būsena, dėl jos mes galėjome sustabdyti tankus be ginklo“, – sakė Z.Šličytė.

Z.Šličytė 2000 m. gavo Nepriklausomybės medalį. Moteris apdovanojimų nesureikšmina. Labiausiai ją šildo prisiminimai iš tų laikų, kai ji gynė Lietuvos teisę būti nepriklausomai valstybei.

„Nepriklausomybės dešimtmečio medalis buvo įsteigtas minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį ir buvo teikiamas žmonėms, nusipelniusiems valstybei“, – sakė Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus numizmatikos skyriaus vedėjas Ignas Narbutas.

Vilius Kavaliauskas yra parašęs 25 knygas apie apdovanojimus ir medalius. Visą gyvenimą apdovanojimus tyrinėjantis ir juos kolekcionuojantis V.Kavaliauskas prieš penkiolika metų gavo Vytauto Didžiojo ordiną.

V.Kavaliauskas įsitikinęs, kad žmonėms reikia teikti daugiau apdovanojimų, negailėti žmonėms medalių. „Galbūt reikėtų įsteigti valstybinę padėką valstybės trisdešimtmečio proga. Padėką, kurią pasirašytų 3 aukščiausi valstybės vadovai: prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir kažkas įteikinėtų jų vardu.

Mano idėja, kad tokią padėką gautų tūkstančiai žmonių – tų, kurie dabar dirba, kurie kūrybingi, o po 10 metų niekas gal neprisimins, kad jie buvo tokie. Nors dabar fiksuokime, kad jie yra kažką nuveikę. Tai netgi ne apdovanojimas, o pažymėjimas, padėka.

Paplojimas per petį: mes žinome, kad tu dirbi, kažką darai mūsų valstybei. Kad mes žinome ir norėtume, jog tavo vaikai tai žinotų“, – dėstė V.Kavaliauskas.

V.Kavaliauskas dar pernai kreipėsi su tokiu pasiūlymu į Seimą, kuriame veikia Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Jis siūlė supaprastinti 1928 m. atkurtą Nepriklausomybės medalį suvokdamas, kad taip greitai nepavyks pakeisti įstatymo ir dar nukaldinti naujus medalius. Juolab kad iškilo problemų dėl medalių nukaldinimo – Lietuvoje to niekas nedaro. Lietuvos monetų kalykla atsisakė medalių gamybos.

V.Kavaliauskas įsitikinęs, kad apdovanojimai augina patriotizmą ir pasididžiavimą ne tik savo šalimi, bet ir asmeninės šeimos istorija.

„Jeigu jūsų šeimoje kas nors būtų pažymėtas, jūs galvotumėte: štai ir mano šeima kažką nuveikė Lietuvos labui. Tas žinojimas ir labai geras jausmas. Pradedi branginti savo šeimos vardą, pavardę, pats elgtis atitinkamai, kad būtum vertas savo dieduko, tėvo ar net savo vaiko“, – aiškino V.Kavaliauskas.

Kaune, buvusioje Prezidentūroje, eksponuojama unikali tarpukario Lietuvos apdovanojimų kolekcija. Jos kuratorius I.Narbutas parodė 1928 m. Nepriklausomybės medalį, kuris vėliau tapo pasipriešinimo simboliu. Jo turėtojai buvo persekiojami, jis buvo slepiamas, saugomas kaip šeimos relikvija, pasipriešinimo priespaudai bei kovos už nepriklausomybę simbolis.

Tiesa, 1928-aisiais už medalį reikėdavo susimokėti 5 litus. Toks medalio atsiėmimo mokestis ir šiomis dienomis yra taikomas daugelyje Europos šalių.

„Šios dienos valdžios požiūris į žmones yra toks, kad reikia saikingai rodyti jiems pagarbą ir dėmesį, todėl Nepriklausomybės medalis praktiškai sunaikintas. Įstatyme toks medalis įtvirtintas, bet neva nebėra kam jį teikti“, – teigė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys Povilas Urbšys.

Parlamentarą nustebino tai, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, atgaivintas po Kovo 11-osios, dabar nuvertintas iki žinybinio apdovanojimo, teikiamo ministerijos, o ne prezidento. Jo manymu, taip atsitiko dėl to, kad vis dar negalime apibrėžti, kas yra nepriklausomybės gynėjas.

„Deramos pagarbos žmonėms, kurie kūrė mūsų valstybę, nėra. Daroma esminė klaida, kuri dar labiau atitolina žmones nuo valstybės. Mes dar pagiliname susvetimėjimą tarp žmogaus ir valstybės“, – įsitikinęs P.Urbšys.

Nepriklausomybės medalį 2000-aisiais gavo ir žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vidmantas Valiušaitis. Jis taip pat turi kitų apdovanojimų, tačiau jų nenešioja, viešai nerodo, tik jaučia atsakomybę už gautą įvertinimą.

„Lietuvos apdovanojimas mane įpareigoja, saisto. Aš pats jaučiuosi taip motyvuojamas, kad kažką darau, matyt, teisingai. Jei valstybė stengiasi pamatyti, įvertinti žmones, tada ir dirbantys tai valstybei jaučia, kad jų pastangos nėra veltui, nors tos mūsų pastangos yra labai kuklios, palyginus su žmonių, paaukojusių savo gyvybę, sveikatą, savo likimus“, – dalijosi mintimis V.Valiušaitis.

Praėjusią savaitę Seimo kanceliarija buvo susirinkusi apsvarstyti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pateikto pasiūlymo Nepriklausomybės medalį transformuoti į atminimo ženklą ir padėkos raštą. Kaip informavo Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė, yra daug minėtinų progų ir padėkoti tikrai reikia.

Tačiau kanceliarijai gimė nauja idėja. Seimo kanclerio sudaryta komisija siūlo pagaminti specialiuosius Broniaus Laurinavičiaus ženklus su atitinkama numeracija kaip padėką žmonėms, kurie skyrė savo jėgas ir darbą Lietuvos nepriklausomybei ir valstybingumui.

Šią savaitę Seimo kanceliarija nuspręs, kiek tokių ženklų bus pagaminta ir kokiam skaičiui žmonių bus teikiamas šis apdovanojimas. 1928 m. istorinis Nepriklausomybės medalis šio trisdešimtmečio proga nebus atkurtas.